Liepkalnio stačiatikių kapinės – slaviškas Rasų antrininkas
Kai 1795 buvo įkurta Vilniaus gubernija, Liepkalnyje atsirado pirmieji stačiatikių kapai, o sekančiais metais miesto dūma oficialiai išskyrė plotą kapinėms…
Lake of Sorrow – niūrios nuodėmingojo okteto išpažintys tamsoje
Norvegijos mieste Bryne, esančiame vos už trisdešimties kilometrų į pietus nuo Stavangerio, gerą dešimtmetį buvusio norvegiško gotikinio metalo kultūros sostine, 1996 susikooperavo trijulė iš gitaristų Glenn Morten Nordbø ir Arild Christensen bei būgnininko Stig Johanse…
Objektyvūs dualizmo atspindžiai – kai menas keičia religiją
Kantriai laukdamas neortodoksinės liturgijos, vienoje rankoje laikiau ikoną, o kitoje kapų žvakę, kuri nakties tamsoje iš apačios apšvietė paveikslą ir mano kapišonu pridengtą veidą. Provokaciją ant scenos palaikau analogiška provokacija už jos – menas už meną…
Uriel – utopija, išsipildžiusi po įkvepiančios Tower reinkarnacijos
Niekas nenumanė apie Piotro Kolleckio planus atkurti devyniasdešimtųjų Lenkijos gotikinės scenos pasididžiavimą Tower. Dabar Tower yra studijinis vieno žmogaus projektas…
Užtaisytas revolveris – gyvenimo simbolis pagal Paradise Lost
Muzikos industrijoje yra vienas mano pačios didžiausios pagarbos nusipelnantis profesionalas, palikęs dramatišką pėdsaką gotikinio metalo istorijoje bei neatsiejamas nuo stiliaus krikštatėvių Paradise Lost karjeros…
Draconian – liūdesio apaštalai su degančiomis aureolėmis
Švedai Draconian turi labai turtingą demo diskografiją, kadangi 1994 Säffle mieste įkurta grupė iki pat 2002 aktyviai vykdė savo veiklą be leidybinio kontrakto. Tačiau, kai Lisa Johansson prisijungė prie kolektyvo ir grupė išleido savo penktąjį demo…
Down Below – infernalinė Tribulation psichodelika iš skaistyklos gelmių
2005 susiformavusį švedų death’erių kolektyvą Tribulation, turbūt, jau reikėtų laikyti naujosios kartos atstovais, tačiau pajausti šios chronologijos niekaip neįmanoma, kadangi jų purvino ir greito death’o albumai The Horror ir The Formulas of Death yra įkvėpti geriausiomis devyniasdešimtųjų tradicijomis…
Nefilim – okultinio kaubojaus persikrikštijimas į metalinį mirties apaštalą
Po užsitęsusių nesutarimų dėl muzikinės krypties, pradominavę gotikinio roko scenoje visą aštuntajį dešimtmetį, 1991 britai Fields of the Nephilim išsiskyrė. Be lyderio likusi gauja pasivadino Rubicon ir pradėjo groti kažkokį popsą, kas, žinoma, prie nieko gero neprivedė…
Trail of Tears – tamsieji teatralai iš neišmatuojamos agresyvumo dimensijos
Kiek atokiau nuo pagrindinio kontingento, kuris 1996 formavosi aplink Stavangerį, Norvegijos pietryčiuose įsikūrusiame Kristiansando mieste, anksčiau už visus – 1994 – atsirado rimta komanda, pradėjusi groti labai originalų bei ekstremalų dark/death’ą…
Senosios Rasų kapinės – pagrindinis šalies panteonas
Pirmosios įsteigtos už miesto ribų, pietrytinėje Vilniaus dalyje, Rasų kapinės šiuo metu yra vienos seniausių, didžiausių ir svarbiausių visoje šalyje. Dabar Senosios Rasos – reikšmingiausios istorinės kapinės ir garbingiausia palaidojimo vieta Lietuvoje…
The Sins of Thy Beloved – amžinoje tuštumoje sielvartaujantys nuodėmingos aistros įkaitai
Kol Stavangeryje, ruošdami debiutinę bombą, darbavosi būsimi scenos elito atstovai – Velandas su Moenu, visai šalia esančiame Norvegijos mieste Bryne 1996 susikooperavo kita trijulė – gitaristai Glenn Morten Nordbø ir Arild Christensen bei būgnininkas Stig Johansen…
Jubiliejinis stiliaus krikštatėvių rojaus praradimas – etalonas visiems laikams
Gilindamasis į įspūdingą Paradise Lost diskografiją, skaičiuojančią albumus nuo 1990, negalėjau patikėti, kad visa tai sugrojo ta pati grupė. Kai kas šokiravo ir žavėjo akimirksniu, o kai kam nebuvau iš karto pasiruošęs…
Musių valdovai Nosferatu – gotikinis rokas, kurio nusipelnėme
1988 susiformavę britai Nosferatu buvo turbūt vienas iš nepastoviausios sudėties gotikinio roko kolektyvų, tačiau visus tris dešimtmečius grupė neprarado savo sielos – gitaristo Damien DeVille…
The Antidote – pietietiškas Moonspell priešnuodis mirties baimei
Portugalija yra pakankamai egzotiška šalis sunkiosios scenos žemėlapyje, neturėjusi labai žinomų vardų metaliniame žanre. Tačiau 1992 Portugalijoje užgimė vienas išskirtinis kolektyvas, kurio vardas mums asociajuojasi ne tik su šia įdomia šalimi, bet su visu elitiniu gotikiniu metalu…
Nuo metafizikos link fizikos – provokuojanti audiofilo išpažintis
Šiais laikais gauti beveik bet kokią trokštamą muziką yra labai paprasta, o kompaktinis diskas nebereikalingas tam, kad apskritai turėtumę galimybę klausyti jame esančio turinio. Muzikos klausymo galimybes bei įpročius stipriai praplėtė ir pakoreagavo ne tik patys skaitmeniniai formatai, bet ir jų perdavimo technologijos…
Ankstyvoji Sirenia – nemesk kelio dėl takelio, nebent meta tave
Norvegija turi itin daug talentingų muzikantų, o Morteno Velando vardas, jei ne labiausiai gerbiamas šios šalies gotikinėje scenoje, tai tikrai bent jau labiausiai žinomas…
Beprotiška audra trapiajame Tristania stiklo pasaulyje – mokiniai, pranokę mokytoją
Sensacingasis Norvegijos sunkiosios gotikinės scenos vėliavnešių Tristania šedevras Beyond the Veil išgrynino krištolo švarumo gotikinio metalo skambesį po ne ką mažiau stulbinančio, galingo ir tyro gothic/doom stiliaus debiuto Widow’s Weeds…
Fallen – savavališkas Cezario pjūvis, sugrąžinęs Fields of the Nephilim
Tai sugrįžimas, įvykęs 2002, o tais laikais beveik kiekviena diena būdavo kaip naujas nuotykis, nes sunkioji gotikinė scena išgyveno savo piką ir mes beprotiškai mėgavomės jaudinančiais naujų albumų laukimo momentais…
Individualistinio egoizmo dvasios aspekto įtaka kūrėjo įkvėpimui
Taip dažnai religijų, tamsiųjų kultūrų ir menų pasaulyje linskniuojama satanizmo sąvoka seniai prarado savo aiškumą tiek teologų, tiek pseudo menininkų sluoksniuose, kuriuose visi išvardintieji teišgali vadovautis literatūrine fikcija…
Neortodoksinis santykis su Dievu – suprasti, o ne tikėti
Ar pati religija netapo didžiausia dogmatizmo auka be kelio atgal? Jei bažnyčios keliamos problemos beveik išnyko, tai religijos degradavimo pasekmės tapo tik aktualesnės. Mes eisime dar toliau ir nuo religijos atskirsime ne tik bažnyčią, bet ir patį dogmatizmą…
Niekuo netikintys Paradise Lost – bitės nukryžiavimas po septyniolikos metų
Tikrai nesitikėjau, kad pirmas Paradise Lost albumas, kurį apžvelgsiu, bus Believe In Nothing. Juolab, kad apie šį britų darbą, pažymėjusį ypatingai apatišką periodą grupės istorijoje, neketinau rašyti išvis…
Dark – pagunda sukelti revoliucją tamsoje
Senais lakais, kai reikėdavo gerokai pasistengti, kad gautum bet kokią muziką, į mano rankas papuolė Paradise Lost diskografija, o kartu su ja buvo ir dar viena – trys vokiečių Dark albumai…
Kalvarijos – seniausios Minsko aristokratų kapinės
Nors oficiali Kalvarijos kapinių įkūrimo data yra 1808, rašytiniai šaltiniai žymi, kad laidoti šioje vietoje buvo pradėta jau XVIIIa. pabaigoje. Šios pačios seniausios kapinės Minske užima beveik 14 hektarų plotą ir turi maždaug 30 tūkstančių kapų…
Naktinė fantasmagorija – beprotybė nuo sutemų iki aušros
Pamiršęs viską, kas mane sieja su aklu dieniniu pasauliu, nekantrauju nerti į tamsą ir leistis į savo naktinį kelią. Apsirengiu juodai ir susilieju su žemę laikinai apgaubusia tamsa. Žinau, kad ten, kur einu, pateksiu į kitą pasaulį, kuris yra tikras, jaudinantis ir beprotiškas…
Pasaulinės valios balsas, arba metafizinė muzikos galia
Apie muziką visada galvoju ir kalbu, kaip apie reikšmingiausią meno formą, todėl ypatingai vertinu asmenybės muzikalumą ir aukštinu kūrybingus kompozitorius. Tai yra ne paprasta, o išskirtinė meno rūšis, turinti realią sąsają ne tik su žmogaus kūnu, bet ir siela…
Shellyz Raven – baltos varnos juodoje Norvegijos scenoje
Tūkstantmečių sandūroje Norvegijoje vyko tikra beprotybė, kai viena po kitos pradėjo formuotis labai stiprios gotikinio metalo komandos, greitai tapusios tikromis legendomis…
Wine From Tears – džiugi mirtis po ašarų perdozavimo
Rusų death/doom kolektyvas Wine From Tears atsidūrė mano akiratyje dar 2009, po stipraus debiuto su Through the Eyes of a Mad – konceptualaus albumo apie beprotybę…
Naujosios Rasos – kapinės, nykstančios panteono šešėlyje
1912 metais, praėjus maždaug šimtmečiui nuo Senųjų Rasų įkūrimo ir neilgai trukus iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, šių kapinių plotą praplėtė Naujosios Rasos…
Didžiausias šalies memorialinis parkas – Antakalnio karių kapinės
Dabartinių Antakalnio kapinių kompleksas tapo vientisas tik 1946, o laidoti žymius Sovietinės bei nepriklausomos Lietuvos kultūros, mokslo ir politikos veikėjus pradėta tik nuo 1972. Iš pradžių tai buvo kelios atskiros karių kapinės, savo plotais pusantro amžiaus vis pildžiusios Sapiegų miško teritoriją…
Virgin Black – tamsioji romantika, pilna tragedijos ir vilties
Virgin Black prisiminiau dėka visą dešimtmetį laukto ir 2018 pagaliau išleisto albumo Pianissimo, kuris užbaigė jų nepakartojamą Requiem trilogiją, pradėtą su Mezzo Forte ir Fortissimo. Šį legendinį australų projektą visada gaubė paslapties ir misticizmo aureolė…
Funeral – netekties žaizdos, virtusios galingiausiomis laidotuvių raudomis
Kai per Norvegiją 1991 beprotiškai ritosi black’o banga, kuri sudarė pagrindinį šalies muzikinį eksportą bei gaudavo visą muzikinės ir kriminalinės žiniasklaidos dėmesį, nedideliame šalies miestelyje Dramene atsirado netipiška formacija, kuri norėjo groti taip gedulingai ir lėtai, kaip tik įmanoma…
Iš dulkių į dulkes – kelias į abi puses
Žmogaus sąmonė jautriausia būna naktį – tuo mes ir naudojamės, tačiau mums svarbus ne tik laikas, bet ir vieta. Būtent tokiu metu į kapines einame atlikti savo kultūrinio kulto ritualų. Naktiniai apsilankymai tokios sustiprintos energetikos žemėje iš tikrųjų yra ne žaidimai…
Saulės kapinės – vienas seniausių sostinės nekropolių
Manoma, kad dabartinių Saulės kapinių vietoje pradėta laidoti jau XVIIIa. pradžioje, maro metu. Dokumentų, kurie padėtų nustatyti tikslią kapinių įsteigimo datą, neišliko. 1828 vizitacijos akte jos pirmą kartą buvo oficialiai pavadintos Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios parapinėmis kapinėmis…
Gyvas tarp mirusiųjų – nekropolis ne “Akropolis”
Šiame dekadentiniame dešimtmetyje su dideliu nusivylimu tenka stebėti visapusišką kapinių kultūros degradavimą ir nykimą visais ją sudarančiais aspektais. Naujosios kapinės nebeturi memorialinio parko paskirties, nes juos pakeitė pramogų parkai…
Paskutinė kelionė į slaptą vienatvės ir beviltiškumo karalystę su Avrigus
Judy Chiara ir Simon Gruer pažintis prasidėjo 1993 Sidnėjuje, kai Simonas dainavo ir grojo klavišiniais vietinėje death/doom grupėje Cruciform. Abu muzikantai suprato, kad juos užburia tas pats stilius…
Lankomiausias senasis Vilniaus nekropolis – Bernardinų kapinės
Bernardinų kapinės, esančios Užupyje, ant aukšto šlaito tarp Vilnios upės ir Polocko gatvės, 1810 buvo įsteigtos Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu, kaip naujosios Bernardinų bažnyčios parapinės kapinės…
Ankstyvieji Within Temptation – portalas į slegiančią laiko amžinybę
Senieji gerbėjai, kurie 2014 kovą buvo Within Temptation koncerte Vilniuje, gerai pamena, kaip laukė pabaigos grojaraščio, kurio kūriniai skambėjo nuo naujausių albumų iki seniausių, tačiau jo pabaigoje visgi nesulaukė nei vienos dainos iš debiutinio Enter ar The Dance…
Shiva In Exile – etninis darkwave, kuris suvienija tautas
Kompozitorius Stefan Hertrich gotikinio metalo gerbėjams dar nuo 1992 gerai žinomas, kaip vokiečių veteranų Darkseed ir Sculpture vokalistas. Tačiau tikroji Stefano aistra visada buvo etninė muzika…