Trail of Tears – neapykanta, iškelta į naujas galybės dimensijas

Neverta mūsų lyginti su kitomis gotikinio metalo grupėmis, nes mes esame daug sunkesni, tačiau šis albumas įtvirtins mus, kaip vieną iš lyderiaujančių aktų šioje scenoje… Ronny Thorsen Kiek atokiau nuo pagrindinio kontingento, kuris formavosi aplink Stavangerį, Norvegijos pietryčiuose įsikūrusiame Kristiansando mieste, keli rimti vyrukai 1994 susibūrė į grupę ir pradėjo groti originalų bei ekstremalų dark/death’ą. […]

Skaityti...

Senosios Rasų kapinės – pagrindinis šalies panteonas

Anno MDCCCI Pirmosios įsteigtos už miesto ribų, pietrytinėje Vilniaus dalyje, Rasų kapinės šiuo metu yra vienos seniausių, didžiausių ir svarbiausių visoje šalyje. Dabar Senosios Rasos – reikšmingiausios istorinės kapinės ir garbingiausia palaidojimo vieta Lietuvoje. Iš pradžių vilniečiai jas vadino Misionierių kapinėmis, nes jos priklausė Misionierių parapijai. Tačiau 1841 uždarius Misionierių bažnyčią, kapinėms prigijo Rasų pavadinimas, […]

Skaityti...

The Sins of thy Beloved – amžinoje tuštumoje sielvartaujantys nuodėmingos aistros įkaitai

Tamsūs ir liūdni dalykai yra ypatingai gražūs… Glenn Morten Nordbø Kol Stavangeryje, ruošdami debiutinę bombą, darbavosi būsimi scenos elito atstovai – Velandas su Moenu, visai šalia esančiame Norvegijos mieste Bryne 1996 susikooperavo kita trijulė – gitaristai Glenn Morten Nordbø ir Arild Christensen bei būgnininkas Stig Johansen. Netrukus prie vyrukų prisijungė labai aukšto ir jaunatviško balo […]

Skaityti...

Musių valdovai Nosferatu – gotikinis rokas, kurio nusipelnėme

Kai gotai tapo judėjimu ir Nosferatu pakvietė mane groti, pagalvojau – nesu gotų tradicionalistas, bet bus labai įdomu pasinerti į tai… Rat Scabies 1988 susiformavę britai Nosferatu buvo turbūt vienas iš nepastoviausios sudėties gotikinio roko kolektyvų, tačiau visus tris dešimtmečius grupė neprarado savo sielos – kompozitoriaus ir gitaristo Damien DeVille. Dažniausią kaitą patyrė Nosferatu vokalistai: […]

Skaityti...

The Antidote – pietietiškas Moonspell priešnuodis mirties baimei

Šio albumo muzika skamba, kaip baimė – ji šiurpinanti, stipri ir įdvasinta; ypatingai praradimo ir mirties baimė… Fernando Ribeiro Portugalija yra pakankamai egzotiška šalis sunkiosios scenos žemėlapyje, neturėjusi nei metalinės tradicijos, nei žinomų vardų šiame žanre. Tačiau 1992 Portugalijoje užgimė vienas mistinis kolektyvas, kurio vardas mums asociajuojasi ne tik su šia įdomia šalimi, bet su […]

Skaityti...

Nuo metafizikos link fizikos – objektyvi audiofilo išpažintis

Aš apsėstas Bandcamp – dievinu atrasti pogrindines grupes ten. Tai modernus keitimosi kasetėmis atitikmuo… Greg Mackintosh Vaikystėje, kaip tikra paklydusi avelė, klausiau amerikietiškos alternatyvos ir tikėtina, kad iki šiol būčiau vienas iš tų, kurie subrendę toliau klauso panašaus popso, jei ne vienas žmogus, tuo metu atvėręs man duris į tikrąją europinę metalo sceną. Šis bičas […]

Skaityti...

Ankstyvoji Sirenia – nemesk kelio dėl takelio, nebent meta tave

Kuriant muziką man reikia įeiti į tam tikrą būseną ir šią būseną aš galiu pasiekti tik būdamas vienas… Morten Veland Norvegijos scena turi daug itin talentingų muzikantų, o Morteno Velando vardas, jei ne labiausiai gerbiamas šios šalies gotikinio metalo scenoje, tai tikrai bent jau labiausiai žinomas. Įkvėpimo Velandas sėmėsi iš norvegiško black’o, klasikos kompozitorių ir […]

Skaityti...

Beprotiška audra trapiajame Tristania stiklo pasaulyje – mokiniai, pranokę mokytoją

Viena iš firminių mūsų grupės savybių visada buvo ir tebėra muzikinė įvairovė. “World of Glass” turbūt yra įvairiapusiškiausias mūsų iki šiol sukurtas albumas… Østen Bergøy Death metal sąjunga su opera būtų bedvasė ir sausa, jei ne vienas magiškas žodis – gotika – talentingose rankose sugebantis įkvėpti gyvybę ir tikrąją aistrą bet kokiam potencialiam opusui. Sensacingasis […]

Skaityti...

Fallen – nesuderintas, bet galingas Fields of the Nephilim sugrįžimas

Nutekėjo daug vandens, tačiau mes visada sutarėme su Toniu; tai buvo sušikta verslo industrija, kuri sukėlė mums problemas, todėl mūsų keliai buvo trumpam išsiskyrę… Carl McCoy Tai sugrįžimas, įvykęs prieš aštuonioliką metų, tačiau atrodo, lyg viskas vyko vakar… Tais laikais beveik kiekviena diena buvo kaip naujas nuotykis, nes sunkioji gotikinė scena išgyveno savo piką ir […]

Skaityti...

Individualistinio blogio dvasios aspekto įtaka kūrėjo įkvėpimui

Nėra tikro meno be šėtono įkvėpimo… Chris Anderle “Jehova, žiūrėk, kaip puola tavo vaikai!”, – šventvagiškieji vokiečių sympho black’eriai Ancient Ceremony dainuoja savo magnum opus The Third Testament (2002), – “Salute O Satana!”. Tamsiosios scenos muzikantai, norėdami suformuoti principinį suvokimą apie savo kūrybinio egoizmo motyvacines jėgas, neišviangiamai susiduria su šėtono sampratos klausimu. Jiems aktualu išsiaiškinti […]

Skaityti...

Neortodoksinis santykis su Dievu – suprasti, o ne tikėti

Po visko nebylio balsas apverks pasaulį; aklas vėl praregės, kai aplink per tamsu, kad matytusi; kurčias klausys, kai aplink per garsu, kad girdėtusi… Langsuyar Nors senosios religijos iš prigimties tarnavo, kaip kosmogonijos žinių šaltiniai ir teokratijos pamatas, perduodamos savo pirmapradžius dvasinius principus į socialinę, kultūrinę ir politinę sferas, degradavimo pasekmėje įgavo viso labo dogminę formą. […]

Skaityti...

Niekuo netikintys Paradise Lost – bitės nukryžiavimas po septyniolikos metų

Jie sukūrė tamsių ir niūrių reputaciją, nuo kurios tolo.. Tai turėjo būti padaryta, kaip side-projektas – tada viskas būtų susiklostę gerai… Steve Fryer Tikrai nesitikėjau, kad pirmas Paradise Lost albumas, kurį apžvelgsiu, bus Believe In Nothing (2001). Juolab, kad apie šį britų darbą neketinau rašyti išvis. Man, kaip ir daugeliui, jis nedarė jokios įtakos, nes […]

Skaityti...

Seniausias Minsko aristokratų panteonas – Kalvarijos kapinės

Anno MDCCCVIII Nors oficiali Kalvarijos kapinių įkūrimo data yra 1808, rašytiniai šaltiniai žymi, kad laidoti šioje vietoje buvo pradėta jau XVIIIa. pabaigoje. Šios pačios seniausios kapinės Minske užima beveik 14 hektarų plotą ir turi maždaug 30 tūkstančių kapų. Kaip ir dauguma tokių kapinių, jos buvo įkurtos už miesto ribų ir tik Minskui plečiantis po Antrojo […]

Skaityti...

Naktinė fantasmagorija – beprotybė nuo sutemų iki aušros

Kuo tamsesnė naktis, kuo ryškesnės žvaigždės, kuo gilesnis sielvartas – tuo arčiau Dievas… F. M. Dostojevskis Kiekvieną dieną laukiu sutemų… Nepriklausomai nuo to, kokia savaitės diena ir koks oras, laukiu, kol akinančią saulę, į kurią neįmanoma žiūrėti, pakeis dėmesį prikaustisiantis, hipnotizuojantis mėnulis. Kai tiršti debesys pilnai aptraukia ir užtemdo naktinį dangų, pagaliau tampa pakankamai tamsu. […]

Skaityti...

Pasaulinės valios balsas, arba metafizinė muzikos galia

Muzika turėtų gydyti, pakylėti sielą ir įkvėpti. Nėra geresnio būdo siekti dvasinio tobulėjimo ir priartėti prie Dievo nei muzika, jei tik ji teisingai suprantama… Inayat Khan Apie muziką visada galvoju ir kalbu, kaip apie tobuliausią meno formą, todėl ypatingai aukštinu kūrybišką asmenybės prigimtį. Didžiausi šių laikų virtuozai – tamsiųjų žanrų platybes tiriantys muzikantai, įsisavinę didžiųjų […]

Skaityti...

Shellyz Raven – baltos varnos juodoje Norvegijos scenoje

Tai buvo vienas laimingiausių mano gyvenimo periodų, nes man gotikinė scena buvo tiesiog magiška… Jenny Hval Tūkstantmečių sandūroje Norvegijoje vyko tikra beprotybė, kai viena po kitos pradėjo formuotis labai stiprios gotikinio metalo komandos, greitai tapusios tikromis legendomis. Stavangeryje 1997 atsirado pati profesionaliausia formacija – Tristania, o panašiu metu tame pačiame mieste nuo doom’o savo stilių […]

Skaityti...

Wine From Tears – džiugu būti mirusiu po ašarų vyno perdozavimo

Mes liečiame pagundos ir nuodėmės tematiką, tačiau nekuriame destruktyvios muzikos, o stengiamės pasižiūrėti giliau į savo vidų… Aleksėj Nesterov Rusų melodic death/doom kolektyvas Wine From Tears atsidūrė mano akiratyje dar 2009, kai išleido savo stiprų debiutinį pilnaformatį Through the Eyes of a Mad. Albumas buvo labai palankiai priimtas doom’o gerbėjų gretose Rusijoje, o grupė pristatomojo […]

Skaityti...

Naujosios Rasos – kapinės, užmirštos panteono šešėlyje

Anno MCMXII 1912 metais, praėjus maždaug šimtmečiui nuo Senųjų Rasų įkūrimo ir neilgai trukus iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, šių kapinių plotą praplėtė Naujosios Rasos. Dabar visa teritorija sudaro bendrą Rasų kapinių kompleksą, įtrauktą į nacionalinį kultūros vertybių registrą. Šias dvi kapinių dalis skiria Sukilėlių gatvė ir žiūrint į visą slėnį, visai nesunku įsivaizduoti, kaip […]

Skaityti...

Radikali Dark revoliucija vardan meilės savo tamsai

Ypatingai dėkojame Michaeliui Löchteriui už tai, kad liko geru draugu… Dark Po dinamiškojo Seduction, išvydusio pasaulį 1997, visapusė vokiečių Dark transformacija tęsėsi toliau. Tiksliau tariant, brendo net ne transformacija, o tikra revoliucija, neišviangiamai sukėlusi kolektyvo narių nuomonių išsiskyrimą, todėl palietė ne tik grupės skambesį, bet ir sąstatą. Dėl pribrendusio konflikto grupę paliko bosistas Christian Betz […]

Skaityti...

Dark – begaliniai liūdesio sapnai, sukėlę bauginančią pagundą

Seduction yra dinamiškas ir tamsus albumas, skirtas tiems, kurių kraujuojančios širdys po saulėlydžio pradeda plakti dar stipriau… Orion Crystal Ice Neaišku ar mes išvis žinotumę, kas tokie buvo vokiečiai Dark, jei ši grupė nebūtų pasirašiusi kontrakto su GUN Records (Great Unlimited Noises). Ir neaišku ar šis leiblas taptų toks žinomas mūsų gretose, jei tuo periodu […]

Skaityti...

Didžiausias šalies memorialinis parkas – Antakalnio karių kapinės

Anno MDCCCIX Dabartinių Antakalnio kapinių kompleksas tapo vientisas tik 1946, o laidoti žymius Sovietinės bei nepriklausomos Lietuvos kultūros, mokslo ir politikos veikėjus pradėta tik nuo 1972. Iš pradžių tai buvo kelios atskiros karių kapinės, savo plotais pusantro amžiaus vis pildžiusios Sapiegų miško teritoriją. Nuolat kariaujančioje Carinėje Rusijoje, kurios kariuomenę sudarė skirtingų tautybių ir religijų žmonės, […]

Skaityti...

Paskutinis Depressed Mode tostas už mirtį, dvelkiantis nuodais

Iš tikrųjų aš neklausau doom’o, nes pavargstu nuo jo, bet stengiuosi iškelti doom’ą į naują lygį ir sukurti tokią atmosferą, kuri būtų nepakartojama… Ossy Salonen Po galingo ir šokiruojančio debiuto su Ghosts of Devotion 2007 Depressed Mode stovykloje nebuvo laiko poilsiui, nes Ossy Salonen buvo pilnas šviežių kūrybinių idėjų. Prie grupės prisijungė naujas būgninkas Iiro […]

Skaityti...

Depressed Mode – sielos, pilnai atsidavusios tamsai

Mes visi turime būti kentėję tamsoje… bent kartą. Ossy Salonen Galbūt dėl to, kad Depressed Mode gyvavo taip trumpai, šio tamsaus muzikinio projekto autorius Ossy Salonen negavo pelnyto pripažinimo ir neišgarsėjo taip, kaip galėtų. Nežiūrint į tai, Ossy spėjo pademonstruoti išskirtinį kompozitoriaus talentą ir įnešti labai reikšmingą indėlį į sunkiosios scenos istoriją. 2005 paviešinęs keletą […]

Skaityti...

Virgin Black – tamsioji romantika, pilna tragedijos ir vilties

Tada Saliamonas ištarė: Viešpats pasirinko gyventi neperžvelgiamoje tamsoje… 1 Kar 8,12 Virgin Black prisiminiau dėka dešimtmetį laukto ir 2018 pagaliau išleisto albumo Pianissimo, kuris užbaigė jų nepakartojamą Requiem trilogiją, pradėtą dar 2007. Šį legendinį australų projektą visada gaubė paslapties aureolė. Sudėtingi dvasiniai pranešimai, siunčiami per dar sudėtingesnę simfonijos, doom’o ir… gedulo sintezę jų muzikoje, yra […]

Skaityti...

Funeral – netekties žaizdos, virtusios galingiausiomis laidotuvių raudomis

Tai buvo labai sunkus laikas, ypatingai man, nes šie vyrukai buvo mano geriausi draugai… Metams sustabdžiau mūsų veiklą, nes grupės veržlumas buvo palaidotas kartu su jais… Anders Eek Kai per Norvegiją 1991 beprotiškai ritosi black’o banga, kuri sudarė pagrindinį šalies muzikinį eksportą ir gaudavo visą muzikinės ir kriminalinės žiniasklaidos dėmesį, nedideliame šalies miestelyje Dramene susiformavo […]

Skaityti...

Iš dulkių į dulkes – kelias į abi puses

Jei mūsų akys matytų naktį, kai ateina šeštadienis, jaunatis, arba šventinė diena – pastebėtumę sielas, kylančias iš karstų, kad garbintų ir aukštintų Dievą… Ištrauka iš knygos “Zohar” Žmogaus sąmonė jautriausia ir aktyviausia būna naktį – tuo mes ir naudojamės. Tačiau dėl tos pačios priežasties lengviau įeiname ir į sąveiką su mirusiais, jei naktį atsiduriame kapinėse. […]

Skaityti...

Saulės kapinės – vienas seniausių sostinės nekropolių

Anno MDCCCXI Manoma, kad dabartinių Saulės kapinių vietoje pradėta laidoti jau XVIIIa. pradžioje, maro metu. Dokumentų, kurie padėtų nustatyti tikslią kapinių įsteigimo datą, neišliko. 1828 vizitacijos akte jos pirmą kartą buvo oficialiai pavadintos Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios parapinėmis kapinėmis. Tai buvo pagrindinės iš keliolikos šiai parapijai priklaususių kapinių ir tuo metu užėmė dviejų […]

Skaityti...

Sėkmingas Draconian atsinaujinimas: sudie, Lisa – sveika, Heike!

Nepriklausomai nuo žanro, melancholija yra graži… Ironiška, tačiau man ji atneša džiaugsmą. Galbūt dėl to, kad suvokiu, jog nesu viena ir kažkur pasaulyje yra žmonės, kurie tam tikra prasme jaučia ta patį… Heike Langhans Nuo 1996 nepailstantys ir nei karto nenuvylę doom’o meistrai Draconian yra vieni iš tų veteranų, pas kuriuos norėtųsi apžvelgti visą diskografiją. […]

Skaityti...

Gyvas tarp mirusiųjų – nekropolis ne “Akropolis”

-Ką tu čia veiki?-Bandau surasti jegų…-Kapo viduje?-Atsistoti… Bleiro ragana 2: Šešėlių knyga Per žinioms prieš Vėlines duotą etnologo interviu išgirdau, kad lietuviai turi gilias kapų lankymo tradicijas. Susidariau įspūdi, jog tai yra laiminga asmenybė, kuri galbūt gyvena provincijoje, kur žmonės ne tik prisimena tradicijas, bet ir sugeba teisingai interpretuoti jų reikšmę. Turbūt kalbinto žinovo žodžiai […]

Skaityti...

Paskutinė kelionė į slaptą vienatvės ir beviltiškumo karalystę su Avrigus

Visa mūsų kūryba skamba, kaip… atvira žaizda! Judy Chiara Judy Chiara ir Simon Gruer pažintis prasidėjo 1993, kai Simonas dainavo ir grojo klavišiniais australų death/doom grupėje Crucifom. Simonas atvėrė Judy duris į doom’o pasaulį, padėdamas susipažinti su tokių Europos death/doom grandų, kaip Peaceville trejetas, kūryba. Abu muzikantai suprato, kad muzikoje juos užburia tas pats skambesys […]

Skaityti...

Lankomiausias senasis Vilniaus nekropolis – Bernardinų kapinės

Anno MDCCCX Bernardinų kapinės, esančios Užupyje, ant aukšto šlaito tarp Vilnios upės ir Polocko gatvės, 1810 buvo įsteigtos Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu, kaip naujosios Bernardinų bažnyčios parapinės kapinės. Anuomet tai buvo vieta už miesto ribos, o kapinių plotas siekė tik pustrečio hektaro. Tais pačiai metais buvo pastatytas vakarinis kolumbariumas, o kapinių centre […]

Skaityti...

Ankstyvieji Within Temptation – portalas į slegiančią laiko amžinybę

Šiame albume mes pabandėme sukurti atmosferą, į kurią žmonės galėtų nugrimzti – visi kūriniai susieti pabėgimo į svajonių pasaulį tema… Michiel Papenhove Senieji gerbėjai, kurie buvo 2014 Within Temptation koncerte Vilniuje, gerai pamena, kaip laukė pabaigos grojaraščio, kurio kūriniai skambėjo nuo naujausių albumų iki seniausių, tačiau jo pabaigoje visgi nesulaukė nei vienos dainos iš debiutinio […]

Skaityti...

Shiva In Exile – vidurio-rytų darkwave, kuris… praskaidrina tamsą?

Įprasminkime kasdieniame gyvenime vienybę tarp žmonių vietoj rietenų, kieno pranašas, Dievas, ar religija yra geriausi… Stefan Hertrich Kompozitorius Stefan Hertrich vokiško gotikinio metalo gerbėjams dar nuo 1992 gerai žinomas, kaip veteranų Darkseed frontman’as. Tačiau tikroji Stefano aistra visada buvo etninė muzika. Tai atsispindėjo jo etninio metalo side-projektuose Betray My Secrets (1999) ir SpiRitual (2005). Po […]

Skaityti...