Užtaisytas revolveris – gyvenimo simbolis pagal Paradise Lost

Kai dirbi su žmonėmis, jie turi jaustis užtikrinti tuo, ką daro… Rhys Fulber Muzikos industrijoje yra vienas mano pačios didžiausios pagarbos nusipelnantis profesionalas, palikęs dramatišką pėdsaką gotikinio metalo istorijoje bei neatsiejamas nuo stiliaus krikštatėvių Paradise Lost karjeros. Gyvendamas Europoje devyniasdešimtaisiais, iš Vankuverio kilęs industrinės muzikos prodiuseris Rhysas Fulberis greitai tapo didžiulu Paradise Lost gerbėju po […]

Skaityti...

Draconian – liūdesio apaštalai su degančiomis aureolėmis

Negali dainuoti apie linksmybes, kai groji A minore… Johan Ericson Švedai Draconian turi labai turtingą demo diskografiją, kadangi 1994 Säffle mieste įkurta grupė iki pat 2002 aktyviai vykdė savo veiklą be leidybinio kontrakto. Tačiau, kai Lisa Johansson prisijungė prie kolektyvo ir grupė išleido savo penktąjį demo Dark Oceans We Cry (2002), nepriklausoma austrų leidybinė įmonė […]

Skaityti...

Down Below – infernalinė Tribulation psichodelika iš skaistyklos gelmių

Kartais atrodo, kad gotikinio roko grupės ir Tribulation buvo įkvėpti tais pačiais dalykais, tik mūsų išraiška skirtinga… Adam Zaars 2005 susiformavusį švedų death’erių kolektyvą Tribulation, turbūt, jau reikėtų laikyti naujosios kartos atstovais, tačiau pajausti šios chronologijos niekaip neįmanoma, kadangi jų purvino ir greito death’o albumai The Horror (2009) ir The Formulas of Death (2013) yra […]

Skaityti...

Trail of Tears – agresija, iškelta į naujas galybės dimensijas

Neverta mūsų lyginti su kitomis gotikinio metalo grupėmis, nes esame daug sunkesni, tačiau šis albumas įtvirtins mus, kaip vieną iš lyderiaujančių aktų šioje scenoje… Ronny Thorsen Kiek atokiau nuo pagrindinio kontingento, kuris 1996 formavosi aplink Stavangerį, Norvegijos pietryčiuose įsikūrusiame Kristiansando mieste, anksčiau už visus – 1994 – atsirado rimta komanda, pradėjusi groti labai originalų bei […]

Skaityti...

Senosios Rasų kapinės – pagrindinis šalies panteonas

Anno MDCCCI Pirmosios įsteigtos už miesto ribų, pietrytinėje Vilniaus dalyje, Rasų kapinės šiuo metu yra vienos seniausių, didžiausių ir svarbiausių visoje šalyje. Dabar Senosios Rasos – reikšmingiausios istorinės kapinės ir garbingiausia palaidojimo vieta Lietuvoje. Iš pradžių vilniečiai jas vadino Misionierių kapinėmis, nes jos priklausė Misionierių parapijai. Tačiau 1841 uždarius Misionierių bažnyčią, kapinėms prigijo Rasų pavadinimas, […]

Skaityti...

The Sins of thy Beloved – amžinoje tuštumoje sielvartaujantys nuodėmingos aistros įkaitai

Smuikas yra labai sbarbus instrumentas mūsų grupėje ir Pete Johansen pagalba mes kuriame tikrai unikalų stilių… Ola Aarrestad Kol Stavangeryje, ruošdami debiutinę bombą, darbavosi būsimi scenos elito atstovai – Velandas su Moenu, visai šalia esančiame Norvegijos mieste Bryne 1996 susikooperavo kita trijulė – gitaristai Glenn Morten Nordbø ir Arild Christensen bei būgnininkas Stig Johansen. Netrukus […]

Skaityti...

Jubiliejinis stiliaus krikštatėvių rojaus praradimas – etalonas visiems laikams

Bendravardis albumas yra puikus tiltas tarp senosios ir naujosios Paradise Lost erų – man jis visada buvo savotiška Host metalo versija… Chris Bruni Gilindamasis į įspūdingą Paradise Lost diskografiją, skaičiuojančią albumus nuo 1990, negalėjau patikėti, kad visa tai sugrojo ta pati grupė. Kai kas šokiravo ir žavėjo akimirksniu, o kai kam nebuvau iš karto pasiruošęs. […]

Skaityti...

Musių valdovai Nosferatu – gotikinis rokas, kurio nusipelnėme

Kai Nosferatu pakvietė mane groti, pagalvojau – nesu gotų tradicionalistas, bet bus labai įdomu pasinerti į tai… Rat Scabies 1988 susiformavę britai Nosferatu buvo turbūt vienas iš nepastoviausios sudėties gotikinio roko kolektyvų, tačiau visus tris dešimtmečius grupė neprarado savo sielos – gitaristo Damien DeVille. Dažniausią kaitą patyrė Nosferatu vokalistai: pirmąją vokalistę ir originalios sudėties bosisto […]

Skaityti...

The Antidote – pietietiškas Moonspell priešnuodis mirties baimei

Šio albumo muzika skamba, kaip baimė – ji šiurpinanti, stipri ir įdvasinta; ypatingai praradimo ir mirties baimė… Fernando Ribeiro Portugalija yra pakankamai egzotiška šalis sunkiosios scenos žemėlapyje, neturėjusi labai žinomų vardų metaliniame žanre. Tačiau 1992 Portugalijoje užgimė vienas išskirtinis kolektyvas, kurio vardas mums asociajuojasi ne tik su šia įdomia šalimi, bet su visu elitiniu gotikiniu […]

Skaityti...

Nuo metafizikos link fizikos – objektyvi audiofilo išpažintis

Aš apsėstas Bandcamp – dievinu atrasti pogrindines grupes ten. Tai modernus keitimosi kasetėmis atitikmuo… Greg Mackintosh Vaikystėje, kaip tikra paklydusi avelė, klausiau amerikietiškos alternatyvos ir tikėtina, kad iki šiol būčiau vienas iš tų, kurie subrendę toliau klauso panašaus popso, jei ne vienas žmogus, tuo metu atvėręs man duris į tikrąją europinę metalo sceną. Šis bičas […]

Skaityti...

Ankstyvoji Sirenia – nemesk kelio dėl takelio, nebent meta tave

Kuriant muziką man reikia įeiti į tam tikrą būseną ir šią būseną aš galiu pasiekti tik būdamas vienas… Morten Veland Norvegija turi itin daug talentingų muzikantų, o Morteno Velando vardas, jei ne labiausiai gerbiamas šios šalies gotikinėje scenoje, tai tikrai bent jau labiausiai žinomas. Įkvėpimo Velandas sėmėsi iš norvegiško black’o, klasikinės muzikos ir britiško gotikinio […]

Skaityti...

Beprotiška audra trapiajame Tristania stiklo pasaulyje – mokiniai, pranokę mokytoją

Viena iš mūsų grupei būdingiausių savybių yra muzikinė įvairovė, o World of Glass turbūt pats įvairiapusiškiausias mūsų iki šiol sukurtas albumas… Østen Bergøy Sensacingasis Norvegijos sunkiosios gotikinės scenos vėliavnešių Tristania šedevras Beyond the Veil (1999) išgrynino krištolo švarumo gotikinio metalo skambesį po ne ką mažiau stulbinančio, galingo ir tyro gothic/doom stiliaus debiuto Widow’s Weeds (1998). […]

Skaityti...

Fallen – savavališkas Cezario pjūvis, sugrąžinęs Fields of the Nephilim

Nutekėjo daug vandens, tačiau mes visada sutarėme su Toniu – tai muzikos verslo industrija sukėlė mums problemas, dėl kurių mūsų keliai buvo išsiskyrę… Carl McCoy Tai sugrįžimas, įvykęs 2002, o tais laikais beveik kiekviena diena būdavo kaip naujas nuotykis, nes sunkioji gotikinė scena išgyveno savo piką ir mes beprotiškai mėgavomės jaudinančiais naujų albumų laukimo momentais. […]

Skaityti...

Individualistinio egoizmo dvasios aspekto įtaka kūrėjo įkvėpimui

Nėra tikro meno be šėtono įkvėpimo… Chris Anderle “Jehova, žiūrėk, kaip puola tavo vaikai!”, – šventvagiškieji vokiečių sympho black’eriai Ancient Ceremony dainuoja savo magnum opus The Third Testament (2002), – “Salute O Satana!”. Tamsiosios scenos muzikantai, norėdami suformuoti principinį suvokimą apie savo kūrybinio egoizmo motyvacines jėgas, neišviangiamai susiduria su šėtono sampratos klausimu. Jiems aktualu išsiaiškinti […]

Skaityti...

Neortodoksinis santykis su Dievu – suprasti, o ne tikėti

Po visko nebylio balsas apverks pasaulį; aklas vėl praregės, kai aplink per tamsu, kad matytųsi; kurčias klausys, kai aplink per garsu, kad girdėtųsi… Langsuyar Senosios religijos iš prigimties tarnavo sinarchijos šaltiniu ir teokratijos pamatu, perduodamos savo dvasinius principus į kultūrinę ir socialinę sferas. O štai labiausiai Europoje paplitusi krikščionybė degradavimo pasekmėje labai greitai įgavo viso […]

Skaityti...

Niekuo netikintys Paradise Lost – bitės nukryžiavimas po septyniolikos metų

Jie sukūrė tamsių ir niūrių reputaciją, nuo kurios tolo.. Tai turėjo būti padaryta, kaip šalutinis projektas – tada viskas būtų susiklostę gerai… Steve Fryer Tikrai nesitikėjau, kad pirmas Paradise Lost albumas, kurį apžvelgsiu, bus Believe In Nothing (2001). Juolab, kad apie šį britų darbą, pažymėjusį ypatingai apatišką periodą grupės istorijoje, neketinau rašyti išvis. Man, kaip […]

Skaityti...

Dark – tamsos revoliucionieriai, sekę krikštatėvių pėdomis

Ypatingai dėkojame Michaeliui Löchteriui už tai, kad liko geru draugu… Mathias Ficker Senais lakais, kai reikėdavo gerokai pasistengti, kad gautum bet kokią muziką, į mano rankas papuolė Paradise Lost diskografija, o kartu su ja buvo ir dar viena – trys vokiečių Dark albumai. Pasidarė įdomu, kuo šis kolektyvas nusipelnė būti viename rinkinyje su stiliaus krikštatėviais? […]

Skaityti...

Seniausias Minsko aristokratų panteonas – Kalvarijos kapinės

Anno MDCCCVIII Nors oficiali Kalvarijos kapinių įkūrimo data yra 1808, rašytiniai šaltiniai žymi, kad laidoti šioje vietoje buvo pradėta jau XVIIIa. pabaigoje. Šios pačios seniausios kapinės Minske užima beveik 14 hektarų plotą ir turi maždaug 30 tūkstančių kapų. Kaip ir dauguma tokių kapinių, jos buvo įkurtos už miesto ribų ir tik Minskui plečiantis po Antrojo […]

Skaityti...

Naktinė fantasmagorija – beprotybė nuo sutemų iki aušros

Mano gyvenimas yra degantis gyvenimas – kiek aš nedegu, tiek negyvenu… Nikolajus Gogolis Kiekvieną dieną laukiu sutemų… Nepriklausomai nuo to, kokia savaitės diena ir koks oras, laukiu, kol akinančią saulę, į kurią neįmanoma žiūrėti, pakeis dėmesį prikaustisiantis, hipnotizuojantis mėnulis. Kai tiršti debesys pilnai aptraukia ir užtemdo naktinį dangų, pagaliau tampa pakankamai tamsu. Rudeninį sezoną mėgstu […]

Skaityti...

Pasaulinės valios balsas, arba metafizinė muzikos galia

Ne tik praktikuokite savo meną, bet ir veržkitės į jo paslaptis, nes šios žinios gali pakelti žmogų iki dieviškumo… Ludwig van Beethoven Apie muziką visada galvoju ir kalbu, kaip apie reikšmingiausią meno formą, todėl ypatingai vertinu asmenybės muzikalumą ir aukštinu kūrybingus kompozitorius. Didžiausi šių laikų virtuozai – sunkiųjų žanrų platybes tiriantys muzikantai, įsisavinę didžiųjų klasikų […]

Skaityti...

Shellyz Raven – baltos varnos juodoje Norvegijos scenoje

Tai buvo vienas laimingiausių mano gyvenimo periodų, nes man gotikinė scena buvo tiesiog magiška… Jenny Hval Tūkstantmečių sandūroje Norvegijoje vyko tikra beprotybė, kai viena po kitos pradėjo formuotis labai stiprios gotikinio metalo komandos, greitai tapusios tikromis legendomis. Stavangeryje 1997 atsirado pati profesionaliausia formacija – Tristania, o panašiu metu tame pačiame mieste nuo doom’o savo stilių […]

Skaityti...

Wine From Tears – džiugi mirtis po ašarų perdozavimo

Mes liečiame pagundos ir nuodėmės tematiką bei stengiamės pasižiūrėti giliau į savo vidų… Aleksėj Nesterov Rusų death/doom kolektyvas Wine From Tears atsidūrė mano akiratyje dar 2009, po stipraus debiuto su Through the Eyes of a Mad – konceptualaus albumo apie beprotybę. Šis darbas buvo labai palankiai priimtas Rusijos doom’o gerbėjų gretose, o grupė koncertinio turo metu […]

Skaityti...

Naujosios Rasos – kapinės, nykstančios panteono šešėlyje

Anno MCMXII 1912 metais, praėjus maždaug šimtmečiui nuo Senųjų Rasų įkūrimo ir neilgai trukus iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, šių kapinių plotą praplėtė Naujosios Rasos. Dabar visa teritorija sudaro bendrą Rasų kapinių kompleksą, įtrauktą į nacionalinį kultūros vertybių registrą. Šias dvi kapinių dalis skiria Sukilėlių gatvė ir žiūrint į visą slėnį, visai nesunku įsivaizduoti, kaip […]

Skaityti...

Didžiausias šalies memorialinis parkas – Antakalnio karių kapinės

Anno MDCCCIX Dabartinių Antakalnio kapinių kompleksas tapo vientisas tik 1946, o laidoti žymius Sovietinės bei nepriklausomos Lietuvos kultūros, mokslo ir politikos veikėjus pradėta tik nuo 1972. Iš pradžių tai buvo kelios atskiros karių kapinės, savo plotais pusantro amžiaus vis pildžiusios Sapiegų miško teritoriją. Nuolat kariaujančioje Carinėje Rusijoje, kurios kariuomenę sudarė skirtingų tautybių ir religijų žmonės, […]

Skaityti...

Virgin Black – tamsioji romantika, pilna tragedijos ir vilties

Tada Saliamonas ištarė: Viešpats pasirinko gyventi neperžvelgiamoje tamsoje… 1 Kar 8,12 Virgin Black prisiminiau dėka visą dešimtmetį laukto ir 2018 pagaliau išleisto albumo Pianissimo, kuris užbaigė jų nepakartojamą Requiem trilogiją, pradėtą su Mezzo Forte (2007) ir Fortissimo (2008). Šį legendinį australų projektą visada gaubė paslapties ir misticizmo aureolė. Sudėtingi dvasiniai pranešimai, siunčiami per dar sudėtingesnę […]

Skaityti...

Funeral – netekties žaizdos, virtusios galingiausiomis laidotuvių raudomis

Tai buvo labai sunkus laikas, nes šie vyrukai buvo mano geriausi draugai… Teko sustabdyti grupės veiklą, nes mūsų veržlumas buvo palaidotas kartu su jais… Anders Eek Kai per Norvegiją 1991 beprotiškai ritosi black’o banga, kuri sudarė pagrindinį šalies muzikinį eksportą bei gaudavo visą muzikinės ir kriminalinės žiniasklaidos dėmesį, nedideliame šalies miestelyje Dramene atsirado netipiška formacija, […]

Skaityti...

Iš dulkių į dulkes – kelias į abi puses

Kas ūmai nustoja gerbęs kitus, tas pirmiausia negerbia savęs… Fiodoras Dostojevskis Žmogaus sąmonė jautriausia būna naktį – tuo mes ir naudojamės, tačiau mums svarbus ne tik laikas, bet ir vieta. Būtent tokiu metu į kapines einame atlikti savo kultūrinio kulto ritualo. Mūsų tikslas nėra susijęs su jokiomis kitomis apeigomis ir mes naudojamės šios simbolizmu persmelktos […]

Skaityti...

Saulės kapinės – vienas seniausių sostinės nekropolių

Anno MDCCCXI Manoma, kad dabartinių Saulės kapinių vietoje pradėta laidoti jau XVIIIa. pradžioje, maro metu. Dokumentų, kurie padėtų nustatyti tikslią kapinių įsteigimo datą, neišliko. 1828 vizitacijos akte jos pirmą kartą buvo oficialiai pavadintos Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios parapinėmis kapinėmis. Tai buvo pagrindinės iš keliolikos šiai parapijai priklaususių kapinių ir tuo metu užėmė dviejų […]

Skaityti...

Gyvas tarp mirusiųjų – nekropolis ne “Akropolis”

-Ką tu čia veiki?-Bandau surasti jegų…-Kapo viduje?-Atsistoti… Bleiro ragana 2: Šešėlių knyga Prieš Vėlines per žinias išgirdau etnologo interviu, kuriame jis džiaugėsi tuo, kad lietuviai turi gilias kapų lankymo tradicijas. Susidariau įspūdi, jog šis laimingas žmogus greičiausiai yra kilęs iš provincijos, kur gyventojai ne tik prisimena tradicijas, bet ir sugeba teisingai interpretuoti jų reikšmę. Turbūt […]

Skaityti...

Paskutinė kelionė į slaptą vienatvės ir beviltiškumo karalystę su Avrigus

Visa mūsų kūryba skamba, kaip… atvira žaizda! Judy Chiara Judy Chiara ir Simon Gruer pažintis prasidėjo 1993 Sidnėjuje, kai Simonas dainavo ir grojo klavišiniais vietinėje death/doom grupėje Cruciform. Abu muzikantai suprato, kad juos užburia tas pats stilius – sunkios ir lėtos gitaros su neo-klasikinėmis aranžuotėmis ir chorais. Duetas pasivadino Avrigus ir pradėjo kurti tokią apokaliptinę […]

Skaityti...

Lankomiausias senasis Vilniaus nekropolis – Bernardinų kapinės

Anno MDCCCX Bernardinų kapinės, esančios Užupyje, ant aukšto šlaito tarp Vilnios upės ir Polocko gatvės, 1810 buvo įsteigtos Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu, kaip naujosios Bernardinų bažnyčios parapinės kapinės. Anuomet tai buvo vieta už miesto ribos, o kapinių plotas siekė tik pustrečio hektaro. Tais pačiai metais buvo pastatytas vakarinis kolumbariumas, o kapinių centre […]

Skaityti...

Ankstyvieji Within Temptation – portalas į slegiančią laiko amžinybę

Nežiūrint į tai, kad buvome mėgėjai, tiksliai žinojome, ką norime groti ir kaip save pateikti… Sharon den Adel Senieji gerbėjai, kurie 2014 kovą buvo Within Temptation koncerte Vilniuje, gerai pamena, kaip laukė pabaigos grojaraščio, kurio kūriniai skambėjo nuo naujausių albumų iki seniausių, tačiau jo pabaigoje visgi nesulaukė nei vienos dainos iš debiutinio Enter ar The […]

Skaityti...

Shiva In Exile – etninis darkwave, kuris suvienija tautas

Įprasminkime kasdieniame gyvenime vienybę tarp žmonių vietoj rietenų, kieno pranašas, Dievas ar religija yra geriausi… Stefan Hertrich Kompozitorius Stefan Hertrich gotikinio metalo gerbėjams dar nuo 1992 gerai žinomas, kaip vokiečių veteranų Darkseed ir Sculpture vokalistas. Tačiau tikroji Stefano aistra visada buvo etninė muzika. Tai atsispindėjo jo šalutiniuose etninio metalo projektuose Betray My Secrets ir SpiRitual. Po […]

Skaityti...