Šiame dekadentiniame sintetinių garsų ir lengvabūdiškų meninių išraiskų amžiuje esame priversti vertinti nesuvaidinto, nenuvalkioto ir neužgniaužto kūrybiškumo trupinius. Šviesa šiandien yra apgaulingos reklamos, aklo tikėjimo ir manipuliacijos žmonių protais sinonimas. Todėl mūsų tamsa stoja į kovą su šiuo paviršutiniškumo kultu, atstovaudama tyrumą, sąmoningumą, individualizmą ir laisvą valią. Mes garbiname ne dievus, o kitų žmonių genialumą ir žavimės virtuozais, kurie tūkstantmečių sandūroje neieškojo lengvų išraiskos būdų. Jų šedevrai jau dešimtmečiais naktimis stebina mūsų vaizduotę ir glumina mūsų protus. Šie tamsos opusai tarnauja mums, kaip prieinamiausias būdas pažinti intelektualų metafizinį pasaulį. Žmogus gyvas tol, kol jaučia įkvėpimą ir kiekvienas iš mūsų praregėjo tamsoje, kai nebematė prasmingo įkvėpimo šviesoje. Mes kuriame garsą iš tamsos. Mes sukūrėme gyvenimą iš mirties.