Mes liečiame pagundos ir nuodėmės tematiką, tačiau nekuriame destruktyvios muzikos, o stengiamės pasižiūrėti giliau į savo vidų… Rusų melodic death/doom kolektyvas Wine From Tears atsidūrė mano akiratyje dar 2009, kai išleido savo stiprų debiutinį pilnaformatį Through the Eyes of a Mad. Albumas buvo labai palankiai priimtas doom’o gerbėjų gretose Rusijoje, o grupė pristatomojo koncertinio turo […]
Skaityti...
Siaubinga yra sielos tamsa; deja, pamatome tai tik tuomet, kai mirtis pažvelgia į akis… N. V. Gogolis Praėjus šimtmečiui nuo Senųjų Rasų įkūrimo ir neilgai trukus iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, šių kapinių plotą praplėtė Naujosios Rasos ir dabar visa teritorija sudaro bendrą Rasų kapinių kompleksą. Šias dvi kapinių dalis skiria Sukilėlių gatvė ir žiūrint […]
Skaityti...
Jei gyvenimas nuobodus, galima praturtinti jį košmarais… Po dinamiškojo Seduction, išvydusio pasaulį 1997, Dark transformacija tęsėsi toliau. Tiksliau tariant, brendo net ne transformacija, o tikra revoliucija, ką ir patvirtino trečiojo albumo pavadinimas. Tokia revoliucija neišviangiamai sukėlė kolektyvo narių nuomonių išsiskyrimą, todėl palietė ne tik grupės skambesį, bet ir sąstatą. Dėl pribrendusio konflikto grupę paliko bosistas […]
Skaityti...
Seduction yra dinamiškas ir tamsus albumas, skirtas tiems, kurių kraujuojančios širdys po saulėlydžio pradeda plakti dar stipriau… Neaišku, ar mes išvis žinotumę, kas tokie buvo vokiečiai Dark, jei jie nebūtų pasirašę kontrakto su GUN Records (Great Unlimited Noises) ir ar šis nedidelis leiblas taptų toks žinomas, jei kažkokiu stebuklingu būdu vėliau nebūtų dviems albumams prisivilioję […]
Skaityti...
Mirtis yra reali, o gyvybė – tik iliuzija… Adolfas Hitleris Dabartinių Antakalnio kapinių kompleksas tapo vientisas tik 1946, o iš pradžių tai buvo trejos atskiros kapinės, savo plotais kelis kartus vis pildžiusios Sapiegų miško teritoriją. Antakalnio kapinės yra didžiausias sostinės karinis memorialinis parkas, kuriame kartu ilsisi per Pirmąjį ir Antrajį pasaulinius karus žuvę rusų, vokiečių, […]
Skaityti...
Iš tikrųjų aš neklausau doom’o, nes pavargstu nuo jo, bet stengiuosi iškelti doom’ą į naują lygį ir sukurti tokią atmosferą, kuri būtų nepakartojama… Jeigu po Ghosts of Devotion dar buvo dvejojančių dėl to, ar jaunatviškai atrodantys Depressed Mode netyčia ne ironiškas projektas su namioku į tai, kaip turėtų skambėti Depeche Mode, jei nebūtų skystablauzdžiai, tai […]
Skaityti...