Debiutinis Within Temptation pilnaformatis Enter (1997) ir jį papildantis mini-albumas The Dance (1998) kartu sudaro monolitinę atmosferinio sympho doom’o klasiką, didingai grimzdančią į gilią monumentalios istorijos užmarštį…

Pirminį grupės sąstatą pavadinimu The Portal 1996 suformavo gitaristas ir vokalistas Robert Westerholt su savo būsima žmona Sharon den Adel, prie kurių, kaip klavišininkas, prisijungė Roberto brolis Martijn, gitaristas Michiel Papenhove, bosistas Jeroen van Veen ir būgnininkas Ivar de Graaf. Tais pačiais metais kolektyvas namų sąlygomis įrašė keturių dainų demo Enter, kurį kasetės pavidalu išleido draugų įkurta nepriklausoma leidybinė įmonė Starscream Records.

1997 pradžioje kolektyvas persivadino į Within Temptation ir pasirašė sutartį su Olandijos leidybine įmone DSFA Records (Does Not Stand For Anything). Nieko nedelsiant, iškart po sutarties pasirašymo, grupė įrašų studijoje Moskou (Utrechtas) pradėjo kurti savo debiutinį albumą Enter. Negavus laiko net deramai išvystyti dainų, albumas buvo įrašytas vos per dvi savaites ir sumiksuotas per tris dienas. Taip pasaulį išvydo vėliau amžina sympho doom’o klasika tapę aštuoni Enter kūriniai. Debiutinis albumas gavosi labai muzikalus. Dalis jo kūrinių turi mažai žodžių, arba neturi jų išvis. Enter pagrindą sudaro melancholiškas doom’as, meistriškai akompanuojamas atmosferiniais klavišiniais ir lydimas tiesiog kerinčiu Sharon den Adel balsu. Kai kuriose albumo dainose jos vokalas išvedamas į priekį, kaip vėliau singlu išleistame kūrinyje Restless. Likusiose dainose svajingam Sharon mecosopranui kontrastą kuria įtikinamas Roberto growl’as, o beprotiškame Deep Within jis išvis dainuoja vienas. Gitarų partijos galingos, bet gana primityvios, mažai solo. Ryškiausia solinė partija skamba vardiniame albumo kurinyje. Užtat Ivar de Graaf albume pademonstravo išties originalią perkusiją ir nusipelno atskiro komplimento.

Praėjus metams po sceną sudrebinusio debiuto, Within Temptation dar kartą įžengė į studiją ir įrašė tris naujas dainas, kurias išleido mini-albumo The Dance pavidalu. EP galima apibūdinti taip – kokybė svarbiau už kiekybę. Stilistiškai The Dance yra Enter pratęsimas, tačiau naujų dainų struktūra tapo subtilesnė, skambesys skaidresnis, o įrašo kokybė švaresnė. 2018 spalį, dvidešimtmečio sukakties proga, Music On CD perleido Enter ir The Dance rinkinio pavidalu viename kompaktiniame diske 2500 vienetų tiražu, o Music On Vinyl abu išleido mėlymo (Enter) ir raudono (The Dance) vinilo formatu (albumą – 5000 tiražu, EP – 3000 tiražu).

Labai gaila, bet Enter dainos gyvai buvo atliekamos labai trumpą laiką. Žymiausias grupės koncertas, kai skambėjo šios eros kūryba, įvyko 1998 Dynamo Open Air festivalyje Eindhovene. Žaibiškai įsiveržę ant gotikinės scenos pjedestalo, Within Temptation taip pat greitai nuo jo nusirito. Enter ir The Dance liko vieninteliai ne mainstream’iniai grupės albumai. Lydimas jų komercinės sėkmės, kolektyvas nuo doom’o pasuko banalaus simfoninio roko kryptimi. Instrumentinės partijos tapo neišradingos ir neįdomios, o kūryba iš esmės paremta tik Sharon balsu. Tiems, kas nori iki galo pasinerti į tikrąją nebegrįšiančio laiko didybę, rekomenduoju klausyti Enter demo (1996).