Mirtis yra reali, o gyvybė – tik iliuzija…

Adolfas Hitleris

Dabartinių Antakalnio kapinių kompleksas tapo vientisas tik 1946, o iš pradžių tai buvo trejos atskiros kapinės, savo plotais kelis kartus vis pildžiusios Sapiegų miško teritoriją. Antakalnio kapinės yra didžiausias sostinės karinis memorialinis parkas, kuriame kartu ilsisi per Pirmąjį ir Antrajį pasaulinius karus žuvę rusų, vokiečių, lenkų ir lietuvių kariai. Perlaidoti Napoleono armijos kariai, neatlaikę žiemos, grįžtant iš žygio į Rusiją 1812. Taip pat Lietuvos partizanų būriai, Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos aukos.


Nuolat kariaujančioje Carinėje Rusijoje, kurios kariuomenę sudarė skirtingų tautybių ir religijų žmonės, karių kapinės buvo įprastas reiškinys. Todėl, kai Sapiegų rūmai 1809 buvo pertvarkyti į laikiną karo ligoninę, generalgubernatoriaus nurodymu netoliese buvo paskirtas plotas ir pirmosioms Vilniuje pasaulietinėms kapinėms, pavadintoms Ligoninės kapinėmis. Jas kontroliavo Vilniaus miesto valdyba ir laidojo karo ligoninėje mirusius katalikų, stačiatikių, protestantų ir musulmonų karius bei jų šeimų narius.


1850 Antakalnio karo ligoninei buvo paskirtas atskiras plotas katalikų karių kapinėms ir taip Sapiegų miško teritorijoje atsirado antros kapinės. Po keliolikos metų jos liko be priežiūros, tapo apleistos ir imtos vadinti Našlaičių kapinėmis. Jose be jokios tvarkos ir paminklų pradėta laidoti mirusius kalėjimuose, miesto elgetas, neturtingus aplinkinių kaimų gyventojus. Mūrijant dabartinių Antakalnio kapinių tvorą, didesnė Našlaičių kapinių dalis liko už jos ir dabar jose nebelaidojama.


Trečios kapinės, paskirtos Vilniaus įgulai, buvo įkurtos 1892 ir pavadintos Karių kapinėmis. Jose laidojo tik kariškius, o disponuoti kapinėmis galėjo tik karo vadovybės administracija. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1916 Ligoninės kapinių plotas buvo praplėstas ir skirtas laidoti Rusijos kariuomenės kariams. Nuo 1972 Antakalnio kapinėse pradėta laidoti žymius Sovietinės bei nepriklausomos Lietuvos menininkus, mokslininkus ir politikus.

Ši apžvalga skiriama visiems kovotojams, kurie žuvo, gelbėdami kitus bei kariams, kurių kapai neišliko iki šių dienų.

REQUIESCAT IN PACE