Kas kažkada buvo, niekada nebegrįš, tačiau skirtingose epochose ta pati kultūra įgauna kitokią reikšmę ir aktualumą. Kiekviena kultūra keičiasi, atgimsta, prisitaiko ir gyvena tol, kol yra žmogus, kuris stengiasi suprasti jos esmę. Mes, kaip koletyvinė ideologija, esame visur: visuose kontinentuose, visose šalyse, visuose miestuose. Mes priklausome tai pačiai kultūrai, bet nepriklausome nuo rasės, tautybės, lyties ir amžiaus. Mes vis dar rengiamės juodai, tačiau dabar vienas kitą atpažįstame iš žvilgsnio, o ne iš rūbų. Mes jau praėjome subkultūros stadiją Lietuvoje ir likę iš mūsų supranta, kad yra kažkas daugiau nei tik estetika. Mes norime įgyti gilesnį ir platesnį tamsiosios kultūrinės ideologijos suvokimą.

Mes garbiname ne dievus, o kitų žmonių genialumą ir žavimės virtuozais, kurie tūkstantmečių sandūroje neieškojo lengvų išraiškos būdų. Mūsų ausyse naktimis skamba šedevrai, kokių anksčiau niekas ne tik negirdėjo, bet ir neįsivaizdavo, kad tokie garsai gali egzistuoti. Jie stebina mūsų protą ir glumina mūsų vaizduotę jau dešimtmečiais. Mūsų kultūra stipriai transformavosi XXIa. realijose ir dabar egzistuoja ten, kur anksčiau jos net neįsivaizdavome. Skirtinguose pasaulio kraštuose joje adaptuojasi tokie modernūs reiškiniai, kaip technologijos ir šiuolaikinės mados. Tačiau adaptacija prie šio amžiaus ne tik davė, bet ir atėmė… Dabar esame priversti vertinti nesuvaidinto, nenuvalkioto ir neužgniaužto kūrybiškumo trupinius, kuriuos gauname pastaruoju metu.

Šviesa šiandien yra akinančio melo, bevertės reklamos, aklo tikėjimo ir manipuliacijos žmonių protais sinonimas. Todėl mūsų tamsa stoja į kovą su šiuo paviršutiniškumo kultu, atstovaudama tyrumą, suvokimą, įkvėpimą, individualizmą ir laisvą valią. Kiekvienas iš mūsų praregėjo tamsoje, kai nebematė prasmingo įkvėpimo šviesoje. Mes gyvename įprastą pasaulietinį gyvenimą dieną, bet mūsų sielos manifestuoja naktį. Naktį mes matome dalykus, kurie dieną tiesiog neegzistuoja. Mes kuriame formą ir garsą iš tamsos. Mes sukūrėme gyvenimą iš mirties. Kiekvieno iš mūsų vidus atgimė tam, kad dar ir dar kartą galėtų žavėtis tamsiaisiais menais.

Aš esu ištikimas Hekatės apaštalas – beatodairiškas tamsiosios kultūros puoselėjimas yra pagrindinis mano dvasios įsipareigojimas prieš save patį. O altruizmas vardan kultūros išsaugojimo ir skleidimo – pagrindinis mano širdies įsipareigojimas prieš adeptus. Aš visada liksiu šešėlyje, nes man nerūpi viešumas, populiarumas, ar asmeninė nauda. Tačiau mano mintys apie tamsiųjų menų grožį pasieks tūkstančius nakties vaikų! O mano bekompromisis naktinis manifestas neleis išnykti tamsiųjų menų didybei!

MEMO – memorialiniai parkai, kapinės, nekropoliai
OPUS – kompozitoriai, grupės, albumai
AMEN – filosofija ir ideologija