Mes visi turime būti kentėję tamsoje… bent kartą.

Ossy Salonen

Galbūt dėl to, kad Depressed Mode gyvavo taip trumpai, šio tamsaus muzikinio projekto autorius Ossy Salonen negavo pelnyto pripažinimo ir neišgarsėjo taip, kaip galėtų. Nežiūrint į tai, Ossy spėjo pademonstruoti išskirtinį kompozitoriaus talentą ir įnešti labai reikšmingą indėlį į sunkiosios scenos istoriją. 2005 paviešinęs keletą savo kūrinių, šis jaunas klavišininkas ir vokalistas sulaukė daug susidomėjimo ir prašymų sintezatoriaus kompozicijas papildyti gitarų partijomis. Atsižvelgęs į šiuos patarimus, Ossy paprašė savo gero draugo Tomppa Turpeinen įrašyti gitaras, o po sesijos Tomppa pasiprašė į projektą ir be abejo buvo priimtas. Naujos dainų versijos iš klausytojų greitai susilaukė tokių puikių įvertinimų, kad su Ossy susisiekė Suomijos funeral doom veteranų Shape of Despair vokalistė Natalie Koskinen. Tokiu būdu, iš pradžiu buvęs soliniu projektu, Depressed Mode neplanuotai išsivystė į grupę, turinčią pakankamą sąstatą, kad įrašytų pirmą pilnavertį albumą.

Depressed Mode

2006 vasarą Depressed Mode darbais susidomėjo suomių leidybinė įmonė Firebox Records ir pasiūlė grupei kontraktą dviems albumams. Tai buvo pirmas ir vienintelis leiblas, kuriam Ossy nusiuntė savo demo. Tų pačių metų spalį Natalie atvyko iš Helsinkio į Porį, kad įrašytų moteriško vokalo partijas ruošiamam debiutiniam albumui. Pritariančio vokalo partijas atliko būsima Ossy žmona Marissa. Albumo prodiusavimą Ossy patikėjo suomių death’erių Mors Principium Est gitaristui Jori Haukio, kuris puikiai atliko savo darbą, be to įrašė violančelės partijas ir netgi tapo antruoju gitaristu grupėje. Kolektyvo gretas taip pat papildė bosistas Henri Hakala ir būgnininkas Marko Tommila. 2007 rugsėjį klausytojų ausis pasiekė debiutinis pilnaformatis Ghosts of Devotion, kurį išleido į ekstremalų doom’ą orientuotas Firebox Records sub-leiblas Firedoom Music. Albumo skambesys sudaro atrodytų nesudėtingą, tačiau labai patrauklią gothic/doom ir sympho funeral doom sintezę. Galingi, lėti ir melancholiški Ghosts of Devotion tamsos himnai, apdainuojantys vienatvę ir persekiojančias praeities klaidas, skatina klausytoją pasinerti į pačia šalčiausią ir tamsiausią proto būseną…

Maloni albumo staigmena yra kultinio Burzum kūrinio Dunkelheit (1996) koveris. Kad ir kokie skirtingi būtų black’as ir doom’as – tarp jų visada atsiranda sąsajos! Kiti stiliai ateina ir išeina, o doom ir black dėl savo stipraus išskirtinumo gyvuoja ir gyvuos tol, kol žmonės nebijos tragiškos realybės pirmuoju atveju ir sugebės tęsti karą vardan tikrumo antruoju. Burzum įkūrėjas – Varg Vikernes – legendinė asmenybė, kurios pristatinėti tikrai nereikia… Muzikantas ir rašytojas, penkiolika metų praleidęs Norvegijos kalėjime už Øysteino Aarsetho žmogžudystę ir bažnyčių deginimą. Vikernesas yra viena įtakingiausių asmenybių black’o pasaulyje, tačiau didelę ir svarbią Burzum diskografijos dalį sudaro dark ambient muzika, o tai yra labai artima klavišininko Ossy Salonen muzikinėms šaknims. Beje, Dunkelheit yra vienintelis albumo kūrinys, atliktas švariu vokalu. Bet svarbiausia, kad lėtas, monotoniškas ir hipnotizuojantis Burzum koveris iš tikrųjų tobulai atitinka Ghosts of Devotion koncepciją ideologiškai – juk įvairių praeities klaidų šmėklos, nuo kurių nepabėgsime nei mes, nei Vikernesas, mus persekioja visą likusį gyvenimą…

Viena iš labiausiai imponuojančių Depressed Mode savybių yra šios komandos nuoširdumas. Rašydamas pirmasias kompozicijas, Ossy negalvojo, kad jo projektas suburs daugiau bendraminčių ir net nesvajojo apie leidybinį kontraktą. Net po sėkmingo debiutinio albumo išleidimo grupei per daug nerūpėjo žiniasklaida ir fotosesijos. Jie beveik niekam nedavė interviu, praktiškai neviešino savo nuotraukų ir nelabai rūpinosi savo įvaizdžiu. Šiems jauniems vyrukams tiesiog rūpėjo daryti tai, ką jie mėgsta ir ką liepė jų tamsia liepsna degančios širdys – kurti galingą, tamsų ir melancholišką doom’ą. Tai yra viena iš tų paslaptingų grupių, kurios atsiranda iš niekur, per kelis trumpus egzistavimo metus išleidžia vieną ar du šedevrus ir dingsta visiems laikams. Nesvarbu ar Ossy Salonen su savo ištikimų grupės draugų pagalba dar kada nors mus nustebins savo talentu ir sukurs kažką tokio pat stipraus po šio ar kito projekto vardu – jų žadą atimantys albumai skambės mūsų ausyse ir primins, kad atšiauriojoje Suomijoje kažkada gimė tokia tamsa, kuri apgaubė mūsų protus tiesiog negrįžtamai.