Negali dainuoti apie linksmybes, kai groji A minore…

Johan Ericson

Švedai Draconian turi labai turtingą demo diskografiją, kadangi 1994 Säffle mieste įkurta grupė iki pat 2002 aktyviai vykdė savo veiklą be leidybinio kontrakto. Tačiau, kai Lisa Johansson prisijungė prie kolektyvo ir grupė išleido savo penktąjį demo Dark Oceans We Cry (2002), nepriklausoma austrų leidybinė įmonė Napalm Records su Draconian sudarė sąjungą, gyvuojančią jau beveik du dešimetmečius. Be Lisos, kuri paliko Draconian 2011, o savo įpėdine palaimino visiškai intergalaktinę asmenybę – Heike Langhans, grupės branduolį sudaro originalios sudėties nariai: gitaristas ir pagrindinis kompozitorius Johan Ericson, vokalistas ir tekstų autorius Anders Jocobsson, pakrikštijęs grupę bei 1999 prisijungęs būgnininkas Jerry Torstensson. 2005 kolektyvą papildė dar vienas gitaristas Daniel Arvidsson, o 2006 sąstatą atnaujino bosistas Fredrik Johansson – abu muzikantai buvo seni grupės bičiuliai ir tapo ilgamečiais Draconian nariais. Akivaizdu, kad aštuoni metai kūrybos iki profesionalaus debiuto nenuėjo veltui, nes Where Lovers Mourn (2003) ir Arcane Rain Fell (2005) iškėlė Draconian tiesiai į doom scenos olimpą. 2006 Johanui Ericsonui buvo ypatingai tūriningi metai: su albumu Aeternum Vale debiutavo jo solinis funeral doom projektas Doom:VS (tariasi Domus), o Draconian išleido išskirtinį albumą The Burning Halo, kurį gaubia didybės aura.

The Burning Halo yra ne visai paprastas albumas. Tai yra pilnaformatis, tačiau Draconian jį pristato, kaip bonus albumą savo diskografijoje. Po dviejų pirmųjų leidinių Napalm Records užplūdo drakoniškos ordos prašymai išplatinti Draconian demo eros kūrybą, todėl leiblas pasiūlė šią idėją grupei. Tačiau vietoj to, kad tiesiog išleistų blogai skambančių demo kompiliaciją, kaip daro dauguma, Draconian perrašė tris kompozicijas iš savo demo The Closed Eyes of Paradise (2000) ir papildė albumą trimis naujais kūriniais bei dviem unikaliais koveriais. Vienas iš jų yra septyniasdešimtųjų olandų progresyvaus roko grupės Ekseption kūrinio On Sunday They Will Kill the Worl koveris, aiškiai išduodantis vieną iš Draconian tematikos pakraipų. Antrasis – energingas kūrinys Forever My Queen, kurio originalą atlieka mylimiausia Johano grupė, kultiniai amerikiečių doom’eriai Pentagram. The Burning Halo prodiusavo pats Johan Ericson, padedamas grupės klavišininko ir garso programuotojo Andreas Karlsson. Albumą atidaranti sunki, lėta ir atmosferinė kompozicija She Dies skleidžia tokią tikrą širdgėlą, jog nelieka jokių abejonių – tai death/doom perlas, kuris kuria istoriją. Baugiai agresyvi Through Infectios Waters prasideda demonišku balsu, o baigiasi paskutiniais stojančios širdies dūžiais. Toliau The Dying su velniškai melancholišku solo truputi sulėtina tempą po ką tik įvykusios apokalipsės. 

Nežiūrint į tai, kad The Burning Halo nėra konceptualus Arcane Rain Fell tęsinys, jame vyrauja ta pati tema. Mitas apie Liuciferį ir puolusius angelus laiko aptemdęs Anderso Jocobssono protą mistiškame rūke jau daugybę metų. Andersui Liuciferis yra tikras herojus ir tobulas vaidmuo jo tekstuose. Kūrinyje Serenade of Sorrow Andersas pristato žadą atimančius dialogus tarp Liuciferio ir Šventosios Dvasios, duodamas suprasti, kokį sielvartą jis jaučia, kai rašo, skaito ir galvoja apie šį puolusį angelą. Aršiausias Liuciferio šlovinimas su staigiu ir brutaliu death metal interliudu prasideda kūrinyje The Morningstar, skirtame Anderso tamsos kunigaikščiui – Aušrinei žvaigždei. Už tokį stiprų įkvėpimą vokalistas labiausiai dėkingas žinomiausiems šios istorijos interpretatoriams: Prarasto rojaus (1667) autoriui – britų poetui John Milton (1608–1674) ir paranormaliems prancūzų neo-klasikams Elend, devyniasdešimtųjų viduryje parašiusiems savo siaubą varančią šėtonišką trilogiją Officium Tenebrarum. Gitaristas Johan Ericson visapusiškai palaiko anti-religinę grupės pakraipą, teigdamas, kad religija neatnešė jiems nieko gero ir tokia Draconian kūrybinė koncepcija yra tiesiog natūralus atsakas. Negailestingi Anderso ir Johano kaltinimai žiauria konspiracija Dievo sūnui pasipila triuškinančiame kūrinyje The Gothic Embrace, kurį Andersas pradeda savo viltingu rečitatyvu.

Anders Jacobsson ir Lisa Johanson tapo vienu ilgiausiai kartu dainavusių duetų metalo istorijoje. Šis duetas pademonstravo ne šiaip sau eilinę gražuolės ir pabaisos formulę, bet itin sudėtingą vokalinę manierą su savo preciziškai suderintais crescendo ir diminuendo. Albume The Burning Halo vokalistams pirmą kartą talkinęs choras, kurio giedojime atsispindi tikras puolusių angelų sielvartas, padėjo sukurti labai dramatišką atmosferą. Labiausiai pompastiškas iš visų Draconian albumų, kiek tai įmanoma doom’ui, The Burning Halo pavyzdingai atspindi savo žanrui būdingą niūrumo, tyrumo, grožio ir didybės sintezę. Pats Draconian kolektyvas yra labai paprasti ir nuoširdūs žmonės, kurie visada leidžia jų muzikai kalbėti už save. Draconian muzika tai emocingas gothic/doom, griežtai gerbiantis pačias giliausias šio stiliaus tradicijas. Kas nusipleno didesnės šlovės, jei ne Draconian, peržengę per tūkstantmetį nuo beprotiškų devyniasdešimtųjų vidurio iki dekadentiško trečiojo dešimtmečio, nei karto neišdavę savo idealų? Drakoniška orda nepamirš savo vedlių. Tyras menas visada yra liūdnas ir tamsus, nes tik nakties grožis gali grąžinti mūsų kraujuojančioms širdims meilę, kurią atėmė Dievas. Tebūnie amžna naktis, kurioje spindi tik Aušrinė žvaigždė!

Ši apžvalga skiriama Ekseption lyderio Rick Van Der Linden (1946-2006) atminimui.