Nepriklausomai nuo žanro, melancholija yra graži… Ironiška, tačiau man ji atneša džiaugsmą. Galbūt dėl to, kad suvokiu, jog nesu viena ir kažkur pasaulyje yra žmonės, kurie, tam tikra prasme, jaučia ta patį…

Nuo 1996 nepailstantys doom’o meistrai Draconian yra vieni iš tų veteranų, pas kuriuos norėtųsi apžvelgti visą diskografiją ir bent jau poros ankstyvųjų albumų, tapusių tikra gothic/doom’o klasika, apžvalgos, laikui bėgant, čia tikrai atsiras. Juk gotikinio metalo banga jau praejo, o šios pakraipos doom’o banga irgi slūgsta, naujų leidinių beveik nebesulaukiame, tad albumų recenzijose teks neišviangiamai atsigręžti vis toliau į praeitį… Tačiau šįkart verta pasigilinti į šviežiausią, ką turime iš šio elitinio švedų kolektyvo – pirmąjį darbą su naująja vokaliste, žyminti naujosios Draconian eros pradžią – Sovran (2015).

Ilgą laiką atrodė, kad Draconian bus vienas iš nedaugelio kolektyvų, kuriam pavyks išvengti vokalisčių kaitos likimo, ištikusio daugumą kitų gotikinio metalo ir doom’o grandų, kurių sudėtyje naudojama beauty and the beast vokalo formulė. Visgi, po penkiolikos metų kartu, nuostabioji Lisa Johansson nusprendė pasitraukti iš grupės. Priežastis paprasta, kaip ir daugumos vokalisčių – jėgų ir laiko trūkumas dėl pareigos auginti gimusį vaiką. Nors ir nenorėdama palikti grupės, Lisa tarp ilgų koncertinių kelionių ir šeimos, žinoma, turėjo pasirinkti pastarąją. Per pusantro dešimtmečio savo balsu sužavėjusi ir pravirkdžiusi tūkstančius gerbėjų širdžių, dainininkė nebegalėjo taip energingai prisidėti prie Draconian kūrybinės veiklos ir gastrolių, todėl pasielgė sąžiningai tiek grupės, tiek savo šeimos atžvilgiu. Paskutiniu Lisos koncertu su Draconian tapo pasirodymas per devintąjį Metal Female Voices festivalį Belgijoje 2011.

Tačiau iš pradžių šokiravusi žinia, kaip paaiškėjo vėliau, nebuvo tokia jau liūdna! Užimti garbingą Lisos vietą buvo pakviesta unikali vokalistė iš Pietų Afrikos Respublikos – Heike Langhans. Heikės balsas man buvo pažįstamas iš beprotiškai įdomaus bendradarbiavimo su puikiu švedų new wave duetu  Hearts of Black Science, kurių kūrinyje Wolves at the Border ji atliko hipnotizuojančią partiją, kaip kviestinė vokalistė. Pasirodo, kad ši intergalaktinė asmenybė yra besąlygiška Draconian gerbėja, todėl be menkiausių abejonių sudalyvavo vokalistės atrankoje. Ir sudalyvavo sėkmingai ne tik sau, bet ir pačiai grupei, kadangi labiau kolektyvui tinkančio nario tikėtis tiesiog neįmanoma. Nors ir turi savitą, patrauklų tembrą, Heikės balsas velniškai panašus į Lisos, o dainavimo maniera beveik identiška. Galbūt ji prisitaikė specialiai, nes jau buvo puikiai pažįstama su Draconian stiliumi, tačiau, bet kokiu atveju, tai didelis pliusas grupei, išgyvenusiai tokią sudėties kaitą. Keisti vokalistę būna ypač sudėtinga: užtenka prisiminti norvegiško gotikinio metalo vėliavnešių Tristania pravalą su pietiete Mariangela Demurtas, kuri pakeitė nepakartojamą Vibeke Stene. Pirmąja kartu su Draconian įrašyta Heikes daina tapo kontraversiškųjų švedų Lake of Tears koveris Demon You / Lily Anne (orig. 1999), įtrauktas į 2012 tributinį rinkinį Twenty Years In Tears, išleistą rusų leidybinės įmonės Фоно (norėčiau atkrepti dėmesį, kad originaliame kūrinyje moteriškos vokalo partijos išvis nebuvo).

Albume Sovran grupė išsaugojo visą sau būdingą skambesį, kaip tempų kaita, galingi ir labai melodingi death/doom’o rifai, saikingai akomponuojami smuiku ir klavišiniais, įskaitant puikiai derinamas abiejų vokalistų partijas ir firminius Anderso deklamuojamus intarpus. Vieno iš tokių poetinių intarpų žodžiai, kurinyje Rivers Between Us, paimti iš britų filosofo Alan Watts 1960 paskaitos apie sąmoningumo prigimtį. Nors kiekvienas Draconian albumas turi savo subtilų stilių, galbūt, vieninteliu priekaištu grupei galėtų būti naujų garsų atradimo ir muzikinio eksperimentavimo nebuvimas kūryboje, tačiau, iš kitos pusės, tikrai negalima pykti už ištikimybę doom’ui, ypač kai po tiek metų vis dar nesijaučia jokio neskoningo savęs kopijavimo. Albumą Sovran 2015 rugsėjį išleido kultinė tarp gotikinio metalo kūrėjų austrų leidybinė įmonė Napalm Records. Visada malonu matyti muzikantų bendradarbiavimą su šiuo ypatingus sentimentus keliančiu leiblu. Belieka išreikšti didelę pagarbą Draconian už puikiai įgyvendintą grupės transformaciją ir dar vieną galingą bei senąja dvasia persmelktą gothic/doom’o albumą, išleistą šiais nelengvais scenai laikais!