Leidėjas: Jungle Records
Metai: 2002
Prodiuseris: Carl McCoy
Trukmė: 40:17

1. Dead To The World (3:57)
2. From The Fire (5:53)
3. Thirst (2:36)
4. Darkcell AD (3:52)
5. Subsanity (4:32)
6. Hollow Doll (4:48)
7. Fallen (3:51)
8. Deeper (3:54)
9. Premonition (1:42)
10. One More Nightmare (Trees Come Down AD (5:12)

Viskas pradėjo darytis blizgu ir spalvota, tad mes, būdami purvini, dulkėti ir skambėdami neįprastai, priešinomės visoms šioms naujovėms…

Tony Pettitt

Šis sugrįžimas įvyko 2002, kai sunkioji gotikinė scena išgyveno savo piką ir mes beprotiškai mėgavomės jaudinančiais naujų albumų laukimo momentais. Tuose albumuose šmėsteldavo vienas kitas britiško gotikinio roko koveris, primindamas, nuo ko viskas prasidėjo. Žinoma, roko grupės savo dinamiškumu, energija ir virtuoziškumu neprilygo metalo kolektyvams, kurie taškė be kompromisų ir kiekvieną naktį gebėdavo paversti sukrečiančiu stebuklu. Tačiau kiekvienas iš mūsų žinojo bent kelių gotikinio roko koletyvų pavadinimus ir daugmaž buvome susipažinę su jų skambesiu. Kažkuriuo metu pradėjau bendrauti su vienu gerokai vyresniu post-panku, kuriam jau nebereikėjo nieko įrodinėti savo išvaizda. Be abejo, jis žinojo apie Paradise Lost kultą, tačiau dažnai užsimindavo, kad du ryškiausi britiškos bangos perlai visgi yra Dead Can Dance ir Fields of the Nephilim. Pirmųjų koverį tada jau buvo sugroję į sunkųjį kelią grįžę paradaisai, tačiau antruosius žinojau tik iš pavadinimo. Turėjau nenumaldomą potraukį muzikiniams atradimams, todėl man būtinai reikėjo susipažinti su nefilimų kūryba. Kai susėdome daryti šios kaubojiškos klasikos perklausą ir pirmą kartą išgirdau įžanginį Moonchild, vien nuo jo keistų intro vibracijų ir demoniško Carl McCoy balso mane nukrėtė šaltis… Aiškiai supratau, iš kur triuškinančių gotikinio metalo albumų skambesyje atsirado šis skaidrumo ir estetikos genas, death’ą verčiantis tikra naktine simfonija.

Britai Fields of the Nephilim buvo labai tvirto sąstato grupė ir savo pirmąją gyvavimo erą nuo 1984 iki 1991, per kurią išleido tris kultinius pilnaformačius ir krūvą kitų dalykų, atlaikė be narių kaitos. Kolektyvą sudarė charizmatiškasis vokalistas Carl McCoy, gitaristai Paul Wright ir Peter Yates, bosistas Tony Pettitt bei Paulo brolis – būgnininkas Alexander Wright. Penkeriukė garsėjo savo western goth stiliumi, nes visada vilkėjo apdulkėjusiais kaubojiškais paltais su skrybėlėm. McCoy nuolat žavėjo ne tik savo kopozitoriaus talentu, bet ir gilia pasaulėjauta. Jo dainų tekstuose atsispindi stipri trauka okultizmui, misticizmui ir simbolizmui; nemažai jų yra paremti Aleister Crowley filosofija. O metalgalviams Fields of the Nephilim kūryba buvo morališkai prieinama todėl, kad ši grupė turėjo abu gitaristus ir tikrą būgninką, o ne naudojo būgnų mašinos, kaip tais laikais buvo įprasta gotikinio roko scenoje. Carl McCoy kūrybinis polėkis visą laiką linko į tirštesnį skambesį ir galiausiai noras įžengti į metalinę sceną pilnai jį užvaldė. 1991 McCoy paliko grupę, o kiti nariai nusprendė nebetęsti veiklos po Fields of the Nephilim pavadinimu be lyderio. Nieko nelaukdamas, Carlas persigrupavo į The Nefilim ir su sesijinių muzikantų pagalba įrašė subtilų dark/death metal albumą Zoon, kuris buvo išleistas tik 1996.

1998 Carl McCoy su bosistu Tony Pettitt paskelbė apie Fields of the Nephilim atsikūrimą. Tais pačiais metais pasirašęs sutartį su vietiniais Jungle Records, Carlas pradėjo kurti meždiagą naujam albumui. Visgi po kelių repeticijų kiti originalaus sąstato nariai idėją užraukė, nes naujasis skambesys jiems buvo per sunkus. McCoy liko dviese su Pettittu, o prabėgus keturiems metams albumas vis dar nebuvo paruoštas. Džiunglių administracijos kantrybė neatlaikė ir 2002 įmonė vienašališkai priėmė sprendimą išleisti medžiagą tokią, kokia ji buvo toje stadijoje, o albumą pavadino Fallen. Carlas su Toniu buvo sugluminti šio netikėto akibrokšto, todėl išpublikavo viešą kreipimąsi į grupės gerbėjus, kuriame teigė, jog išleisti kūriniai buvo tik demo versijos ir neatitinka grupės užsibrėžtų standartų. Taip pat pabrėžė, kad su jais nebuvo aptartas nei albumo repertuaras, nei apipavidalinimas. Jungle Records, savo ruožtu, išpublikavo mandagų atsakomąjį pranešimą, kuriame pavadino Carl McCoy asmenybę tikra žvaigžde ir apgailestavo, kad Fields of the Nephilim nepripažįsta naujojo albumo, kuris yra tiesiog fantastiškas. Sprendimas buvo paaiškintas, kaip situacija, pasiekusi tašką be kitos išeities. Po penkis metus trukusių prašymų pateikti galutinį albumo variantą leidybai, preciziškasis McCoy, skęsdamas nesibaigiančio tobulumo paieškose, to taip ir nepadarė. Jungle Records teigė, jautęsi skolingi prieš fanus, todėl negalėjo jų versti laukti dar ilgiau ir privalėjo parodyti pasauliui puikią naujųjų Fields of the Nephilim kūrybą.

Psichodelinis ir liguistas Fallen tuo pačiu yra labai dinamiškas, ritmingas ir ultra agresyvus. Nežiūrint į posūkį sunkesne kryptimi, šiame albume išlaikyti visi firminiai senųjų Fields of the Nephilim rekvizitai: palaipsniui besivystantys motyvai, progresyvios ritminės partijos ir kompozicijos, persiliejančios viena į kitą, todėl viskas skamba šviežiai, bet atpažįstamai. Savo švarų vokalą McCoy papildė naujomis manieromis – aštriu rėkimu ir net urzgimu, kurie velniškai gerai tiko prie agresyvesnio Fallen skambesio. Albume taip pat pilna baugių rečitatyvų, primenančių apsėsto egzorcisto maldas. Carl McCoy niekada neapsiribojo vienu stiliumi ir drąsiai ieškojo savo asmeninių beprotybės išraiškų tiek išvaizdoje, tiek muzikoje. Ne veltui teatrališkasis vokalistas buvo pakviestas prisidėti prie švedų black’erių Watain išskirtinio, daugiau nei keturiolikos minučių trūkmės kūrinio Waters of Ain, kuris netikėtais pasunkinto gotikinio roko motyvais uždaro jų bekompromisį albumą Lawless Darkness (2010). Tai ne McCoy vokalinio talento pripažinimas – juo niekas neabejojo ir iki tol; tai muzikanto priėmimas į tamsiosios metalinės scenos elitą. Žinau, kad žmogus, padėjęs man atrasti šiuos veteranus, paprieštarautų, bet man tikrieji Fields of the Nephilim prasideda nuo Fallen. Ši era simbolizuoja išlaisvintą metalinį žvėrį, kuris visą laiką tūnojo Carl McCoy viduje ir veržėsi į laisvę!