Fvneral Fvkk derina ganytojiškų iškilmių katedroje grožį su kapinių prostitutės pasileidimu ir neištikimybe…

Frater Flagellum

Po pastaruosius keturis metus besitęsiančios liturginio metalo beprotybės, kurią užvirė Батюшка, paskleisdami po visą pasaulį neortodoksinio black’o fenomeną, pirma sąsaja, kuri atėjo į galvą, perklausius šių vokiečių graboriaus dulkintojų albumą Carnal Confessions (2019), buvo palyginimas ne su kitais tradiciniais doom’eriais, o būtent su lenkų black’eriais; tiesa, tik marketingo prasme. Tėvas Krzysztofas sukūrė neįtikėtiną stilių, labai kūrybingai ir profesionaliai patį black’ą tiesiogine prasme pavertęs liturgine muzika. Fvneral Fvkk ironiškas pamaldumas pasireiškia tik per grupės įvaizdį ir skleidžiamas idėjas. Jų debiutinis trijų dainų mini-albumas Lecherous Liturgies (2017) buvo išleistas praėjus dviems metams po kultinio lenkų Litourgiya (2015). Veidų užtušavimas promo nuotraukose irgi kelia šiokią tokią sąsają su Батюшка tapatybių slėpimu po kaukėmis. Net grupės pavadinimo rašybą ima šaknis iš black’o pasaulio. Toks sceninis pateikimas, nors jau ne visai originalus, šiuo atveju visgi efektingai ir kokybiškai adaptuotas iš black’o į doom’ą ir iš stačiatikybės į katalikybę, dėl to pakankamai įtikinantis. Kaip sakoma, tinka visiems krikščionims, bet pritaikyta katalikams. Tačiau užteks įžvalgų apie sąsajas su liturginiu juodmetaliu. Juk galų gale tai melancholiško epinio doom’o grupė, pajautusi pašaukimą tarnauti Dievui…

The Chvrch of Holy Fvkk

Įeidamas į katedrą būni sužavėtas jos stulbinančio grožio ir girdėdamas tobuloje akustikoje skambantį bažnytinį chorą su vargonų muzika, išgyvenį jautrią tyrumo akimirką… Tačiau užtenka prisiminti istorijas apie tai, kas mažuose metodiniuose kambarėliuose vyksta su nepilnamečiais klapčiukais ir tarp pačių kunigų, kaip supranti, jog Dievo namuose už gražaus fasado slypi visai ne tai, kas atrodo iš pirmo žvilgsnio… Ačiū Dievui, mes – paklydusios, mažos avytės, dabar turėsime galimybe atvirai susipažinti su visa ganytojiška mūsų bažnyčios veikla! Šią džiugią galimybę mums pristato nuoširdžiai pasišventusi brolija, kurią sudaro vokalistas sceniniu slapyvardžiu Cantor Cinaedicus, gitaristas Decanus Obscaenus, bosistas Vicarius Vespillo ir būgnininkas Frater Flagellum (sesijinis gitaristas Nikolai Nivera prisijungia koncertų metu).

Visiškai rimtai nusiteikę Fvneral Fvkk neša pasauliui labai atvirą katalikišką žodį: “Kai bažnyčia atsirado, ji tapo pirmąja profesionalia pedofilijos ir išnaudojimo įmone žemėje. Jau tada mūsų grupei buvo lemta išleisti savo šaknis. Du tūkstančius metų mes buvome priversti slėptis religiniame rūke, šešėliuose, užsimaskavę po kaukėmis ir sutanomis. Tačiau neseniai mes, vargšai kunigai, nusprendėme nebesislėpti. Mums atsibodo gyventi slaptai. Dievas reikalauja išnaudoti, tad dabar mes norime, kad pasaulis pamatytų, ką reiškia tikroji Dievo meilė. Tam mes įkūrėme Chvrch of Holy Fvkk ir taip skleidžiame savo evangeliją. Ši grupė yra tik mūsų bažnyčios įrankis naujų pasiekėjų ir patarnautojų pritraukimui.” Iš šio prisistatymo akivaizdu, kad iškalbingieji Fvneral Fvkk pastoriai žiūri į savo misiją su ypatingu užsidegimu ir tikėjimu!

Skambant bažnytiniam chorui, ataidi veržlūs kunigo žingsniai… Jis tempia už rankos jauną, bejėgią mergaitę, kuri verkdama prašo paleisti, bet bijo priešintis. Ji per kaustančią baimę suvokia, jog po kelių akimirkų jos gyvenime liks šlyksti, nenuplaunama dėmė, jeigu jai nepavyks ištrūkti arba įkalbėti kunigą jos neliesti. Savo gležna ir nevaldomai drebančia laisva ranka ji bando atgniaužti kunigo plaštaką, tačiau suvokia savo bejėgiškumą. Staiga viskas aptemsta ir prasideda pragariški pojūčiai, kuriuos pažymi lėti ir triuškinantys pirmosios albumo dainos Chapel of Abuse gitaros rifai. Kol vyksta išniekinimas, visas kūnas sustingsta ir užsiblokuoja bet kokie jausmai, išskyrus gniūždantį sielos skausmą, o protas atsisako pripažinti, jog tai vyksta iš tikrųjų. Albumas Carnal Confessions susiklauso vienu užgniaužtu įkvėpimu iki paskutinės, apatiškos When God Is Not Watching, kai garsiai užsitrenkia durys ir mažas, išniekintas bei kraujuojantis kūnas paliekamas būti vienas su savo nelaime…

Iš tikrųjų beveik visi albumo kūriniai yra paremti tikrais įvykiais. A Shadow In the Dormitory mums pasakoja apie nuodėmingą Gibaulto berniukų mokyklos istoriją. Alone with the Cross – kūrinys apie tokią stiprią meilę Dievui, kai tiesiog karštligiškai nori jo viduje! Tai turbūt yra vienintelė albumo daina, neparemta istoriniais faktais, tačiau negalime atmesti prielaidos, jog tai su kryžiais yra vykę iš tikrųjų. The Hallowed Leech yra apie popiežių Inocentą III – pirmąjį žmogų, kuriam buvo perpiltas kraujas, o donorai berniukai, kurių niekas neatsiklausė, nukraujavo mirtinai. Koks vyriškumas! Poor Sisters of Nazareth yra apie airių katalikių susivienijimo vienuoles, mušusias, kankinusias ir išnaudojusias vaikus. Velniop šiuolaikinius auklėjimo metodus! To Those in the Grave yra apie australų kardinolą, privertusį sustabdyti tyrimą dėl masinės jaunuolių savižudybės po išprievartavimo bažnyčioje. Vargšui kardinolui greičiausiai netgi teko laikinai nutraukti savo analines linksmybes, kai policija užėjo pas jį užduoti keletą klausimų!

Live Fvkk

Albumą Carnal Confessions kompaktinio disko pavidalu 2019 rugsėjį išleido žymieji Rusijos tikro doom’o propogandistai Solitude Productions, o grupės gimtinėje Berlyno pogrindiniai leidėjai Bleeding Heart Nihilist Productions išleido albumą ribotu 100 vientų tiražu kasetės formatu, taip pat 100 vienetų balto vinilo formatu ir vos keliomis kolekcinėmis juodo vinilo kopijomis. Žiūrint į dviprasmiškus gotikinius vitražus nuostabiame albumo viršelyje, mums įdomiausia, ar visoje šioje koncepcijoje yra bent kažkokia dalis estetikos? Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės Fvneral Fvkk temos yra vienuolių ištvirkavimas bažnyčioje, kunigų iškrypimas ir pedofilija… taip – yra – nes visa tai pateikta taip iškilmingai ir didingai, kaip Kristaus kraujo gėrimas per šventąsias mišias! Jeigu vaikystėje jus zachristijoje tvirkino kunigas, Carnal Confessions yra tiesiog tobulas jūsų gyvenimo garso takelis… Darbas, vertas metų doom’o albumo titulo! Fvkking awsome!