Uriel – utopija, išsipildžiusi po įkvepiančios Tower reinkarnacijos
Niekas nenumanė apie Piotro Kolleckio planus atkurti devyniasdešimtųjų Lenkijos gotikinės scenos pasididžiavimą Tower. Dabar Tower yra studijinis vieno žmogaus projektas…
Užtaisytas revolveris – gyvenimo simbolis pagal Paradise Lost
Muzikos industrijoje yra vienas mano pačios didžiausios pagarbos nusipelnantis profesionalas, palikęs dramatišką pėdsaką gotikinio metalo istorijoje bei neatsiejamas nuo stiliaus krikštatėvių Paradise Lost karjeros…
Down Below – infernalinė Tribulation psichodelika iš skaistyklos gelmių
2005 susiformavusį švedų death’erių kolektyvą Tribulation, turbūt, jau reikėtų laikyti naujosios kartos atstovais, tačiau pajausti šios chronologijos niekaip neįmanoma, kadangi jų purvino ir greito death’o albumai The Horror ir The Formulas of Death yra įkvėpti geriausiomis devyniasdešimtųjų tradicijomis…
Trail of Tears – agresija, iškelta į naujas galybės dimensijas
Kiek atokiau nuo pagrindinio kontingento, kuris 1996 formavosi aplink Stavangerį, Norvegijos pietryčiuose įsikūrusiame Kristiansando mieste, anksčiau už visus – 1994 – atsirado rimta komanda, pradėjusi groti labai originalų bei ekstremalų dark/death’ą…
The Sins of Thy Beloved – amžinoje tuštumoje sielvartaujantys nuodėmingos aistros įkaitai
Kol Stavangeryje, ruošdami debiutinę bombą, darbavosi būsimi scenos elito atstovai – Velandas su Moenu, visai šalia esančiame Norvegijos mieste Bryne 1996 susikooperavo kita trijulė – gitaristai Glenn Morten Nordbø ir Arild Christensen bei būgnininkas Stig Johansen…
Jubiliejinis stiliaus krikštatėvių rojaus praradimas – etalonas visiems laikams
Gilindamasis į įspūdingą Paradise Lost diskografiją, skaičiuojančią albumus nuo 1990, negalėjau patikėti, kad visa tai sugrojo ta pati grupė. Kai kas šokiravo ir žavėjo akimirksniu, o kai kam nebuvau iš karto pasiruošęs…
The Antidote – pietietiškas Moonspell priešnuodis mirties baimei
Portugalija yra pakankamai egzotiška šalis sunkiosios scenos žemėlapyje, neturėjusi labai žinomų vardų metaliniame žanre. Tačiau 1992 Portugalijoje užgimė vienas išskirtinis kolektyvas, kurio vardas mums asociajuojasi ne tik su šia įdomia šalimi, bet su visu elitiniu gotikiniu metalu…
Ankstyvoji Sirenia – nemesk kelio dėl takelio, nebent meta tave
Norvegija turi itin daug talentingų muzikantų, o Morteno Velando vardas, jei ne labiausiai gerbiamas šios šalies gotikinėje scenoje, tai tikrai bent jau labiausiai žinomas…
Beprotiška audra trapiajame Tristania stiklo pasaulyje – mokiniai, pranokę mokytoją
Sensacingasis Norvegijos sunkiosios gotikinės scenos vėliavnešių Tristania šedevras Beyond the Veil išgrynino krištolo švarumo gotikinio metalo skambesį po ne ką mažiau stulbinančio, galingo ir tyro gothic/doom stiliaus debiuto Widow’s Weeds…
Fallen – savavališkas Cezario pjūvis, sugrąžinęs Fields of the Nephilim
Tai sugrįžimas, įvykęs 2002, o tais laikais beveik kiekviena diena būdavo kaip naujas nuotykis, nes sunkioji gotikinė scena išgyveno savo piką ir mes beprotiškai mėgavomės jaudinančiais naujų albumų laukimo momentais…
Dark – nuo svajonių iki pagundos ir revoliucijos
Senais lakais, kai reikėdavo gerokai pasistengti, kad gautum bet kokią muziką, į mano rankas papuolė Paradise Lost diskografija, o kartu su ja buvo ir dar viena – trys vokiečių Dark albumai…