Mes liečiame pagundos ir nuodėmės tematiką, tačiau nekuriame destruktyvios muzikos, o stengiamės pasižiūrėti giliau į savo vidų…

Rusų melodic death/doom kolektyvas Wine From Tears atsidūrė mano akiratyje dar 2009, kai išleido savo stiprų debiutinį pilnaformatį Through the Eyes of a Mad. Albumas buvo labai palankiai priimtas doom’o gerbėjų gretose Rusijoje, o grupė pristatomojo koncertinio turo metu lankėsi ne tik gimtinės miestuose, bet ir kaimyninėje Latvijoje. Wine From Tears egzistuoja nuo 2002; grupę Samaroje subūrė du gitaristai – Aleksėjus Nesterovas, kuris užima ir vokalisto pareigas bei Aleksandras Kudriašovas, iki šiol esantys kolektyvo sąstate kartu su originalios sudėties būgnininku Igoriu Andrejevu. Visi kiti muzikantai, per jau netrumpą Wine From Tears gyvavimo istoriją, kelis kartus keitėsi. Dabartinį grupės narių sąrašą papildo bosistas Denisas Veližaninas, pakeitęs Eleną Firsovą ir klavišininkė Eugenija Nesterova.

Wine From Tears

Praėjus ketveriems metams nuo Through the Eyes of a Mad išleidimo, aukščiau išvardintas penketukas subrandino scenai naują, galingą ir melancholišką gothic/doom albumą Glad To Be Dead, įrašytą Nosorog Records studijoje, Sankt Peterburge. Albumą 2013 birželį išleido lyderiaujančios rusų doom’o leidybinės įmonės Solitude Productions sub-leiblas BadMoodMan Music, įkurtas platinti muziką, kuri nevisai atitinka pagrindinės įmonės muzikinį spektrą. Mane apėmė juokas, kai Solitude Productions atsisakė tiesiogiai išleisti Glad To Be Dead, argumentuodami, kad Wine From Tears stiliuje daugiau gotikos, nei doom’o. Juk šių niūrių vyrukų ir merginos žvilgsniuose tikrai atsispindi ne kas kita, o skausmas, melancholija ir depresija. Visgi, kaip ir bet kuris kitas leidinys po Solitude Productions globa, albumas Glad To Be Dead pasižymi puikia gamybine kokybe.

Matant laiko intervalą tarp Wine From Tears albumų, akivaizdu, kad Solitude Productions nespaudžia terminais ir kolektyvas kuria tada, kai jaučia tam gerą laiką ir įkvėpimą, o ne į nugarą alsuojančius terminus. Toks priėjimas prie darbo visada gerai atsiliepia ruošiamos medžiagos kokybei. Ir kokybė čia tikrai yra, tik, deja, nėra jokio unikalumo. Iš tikrųjų Wine From Tears kūryboje neišgirsite nieko naujo – tai yra gothic/doom, susiurbęs į save viską po truputį, ką apskritai šis stilius turi geriausio. Albumas prasideda niūriu intro, po kurio seka pagal geriausias tikro doom’o tradicijas 6-7 minutes trunkantys kūriniai. Maloniausia tai, kad juose nėra jokios monotonijos ir visas albumas susiklauso vienu įkvėpimu. Paperka rusų kūrybinis nuoširdumas ir pateikimo paprastumas. Deja labai nuvilia finalinė, aštuntoji daina, sugrota pigaus female-fronted sympho metal stiliumi su kviestine vokaliste Ele Fatova. Jeigu būčiau grupės repertuaro prodiuseris, patarčiau išvis atsisakyti pasirinktos Silence No More, arba, blogiausiu atveju, pažymėti, kaip bonus’ą.

Wine From Tears

Nors Wine From Tears turi nemažai potencialo, be abejo nežaidžia aukščiausioje doom’o lygoje. Nesuklysiu pareiškęs, kad ši grupė neturi savo originalaus skambesio. Tačiau tai yra beveik tobulas Draconian ir Saturnus skambesio derinys. Toks tobulas, kad po kai kurių Glad To Be Dead vietų net norisi ištarti žodį “klonas”. Albumo vietose, kur skamba prižvėrintas growl’as, prieš akis taip ir stovi nuo grandinių nutrūkęs Anders Jacobsson su savo drakoniška chebra. Girdint deklamuojančio vokalo partijas, prisiminimuose iškart iškyla nostalgiškas ir depresingas Thomas Jensen iš Saturnus. O švarus vokalas tiksliai atkartoja buvusio pritariančio Crematory vokalisto ir gitaristo Matthias Hechler dainavimo manierą. Gitarų darbas irgi labai stipriai įtakotas Draconian ir Saturnus, o priešpaskutinės albumo dainos The Light at the End of the World interliude išvis labai aiškiai išgirdau vieno garsiausių Draconian kūrinių The Cry of Silence gitarų ir būgnų dalį. Tačiau tokia ryški žinomų vardų įtaka nekeičia fakto, kad Wine From Tears moka rašyti geras dainas. Jau geriau kažką pritaikyti iš tikrojo elito, nei kokių nors pozerių. O vienus iš savo įkvėpėjų – SaturnusWine From Tears netgi apšildė 2013 turo po Rusiją metu.

Šiuo metu Wine From Tears ruošia trečią pilnaformatį albumą pavadinimu I Am Fine. Šie samariečiai, turėdami tokį didelį kūrybinį potencialą, visgi gali pateikti albumą, kuriame girdėsime unikalesnį ir šviežesnį skambesį. O sprendžiant iš studijos raportų, grupė ruošiasi ištirti ekstremalesnio death/doom teritoriją. Akivaizdu, kad šiam kolektyvui trūksta rimto muzikos prodiuserio, kuris padėtų grupei atrasti savo išskirtinį skambesį ir nukreipti jau turimus nemažus resursus tinkama linkme. Kol Wine From Tears džiaugiasi, būdami mirę, mes tikrai nesigailime būdami gyvi, jei galime klausytis tokių gothic/doom albumų! Reikia padėkoti Wine From Tears už tai, kad sėja melancholiją ir depresiją nykstančioje scenoje. Bei palinkėti nebijoti eksperimentuoti ir surasti savo individualų kūrybinį identitetą!