Anno MDCCXLV

Nors oficiali Kalvarijos kapinių įkūrimo data yra 1808, ką žymi seniausias išlikęs seserų Amulskių antkapis, rašytiniai šaltiniai žymi, kad laidoti šioje vietoje buvo pradėta jau XVIIIa. pabaigoje. Tai pačios seniausios Minsko kapinės, užimančios beveik 14 hektarų plotą ir turinčios maždaug 30 tūkstančių kapų. Kaip ir dauguma tokių kapinių, jos buvo įkurtos už miesto ribų ir tik Minskui plečiantis, tapo miesto dalimi. Žymus baltarusių poetas ir publicistas Vladislavas Sirokomlė (1823-1862), palaidotas Vilniuje, rašė: “Tai Minsko aristokratijos kapinės, esančios šiaurės rytuose, už trijų kilometrų nuo miesto sienos”. Įėjimą į kapines saugo didingi, herbais puošti vartai, 1830 pastatyti pagal architekto Jurijaus Kobilinskio projektą.

Kai 1800 Kalvarijos kapinės iš Karmelitų perėjo Pranciškonų ordino žinion, jose buvo laidojami tik katalikai, tačiau jau po kelių dešimtmečių buvo pradėta laidoti ir kitų religijų atstovus. Kapinių centre stovi Šv. Kryžiaus atkūrimo bažnyčia, simboliškai pastatyta ant žemės, atvežtos iš Golgotos. Pirmasis medinis pastatas, turėjęs du bokštus, iškilo 1745, o 1841 seną pastatą pakeitė mūrinis neogotikinio stiliaus statinys. Atėjus Sovietų valdžiai, tai buvo vienintelė veikianti katalikų bažnyčia Minske, tačiau 1930 ji visgi buvo uždaryta. Antrojo pasaulinio karo metu, kai didelė dalis Minsko buvo subombarduota, Kalvarijos kapinės ir Šv. Kryžiaus atkūrimo bažnyčia liko sveikos, o 1980 bažnyčia buvo vėl atidaryta ir atrestauruota.

Kalvarijos kapinėse amžinojo atilsio atgulė daugybė pačių įtakingiausių Baltarusijos šeimų narių, įskaitant tokias Lietuvai svarbias gimines, kaip Moniuškos ir Radvilos. Be šalies aristokratų Kalvarijos kapinėse taip pat palaidoti Napoleono armijos kariai, Pirmojo pasaulinio karo metu žuvę austrų ir vokiečių kariai, lenkų kariai, žuvę Lenkijos-sovietų karo metu 1919-1920, taip pat sovietų kariai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu, maždaug 3000 žydų iš Minsko geto ir revoliucinio teroro aukos. Kapinėse draudžiama laidoti nuo 1967, išskyrus artimų šeimos narių laidojimą esamose kapavietėse arba naujajame kolumbariume. 2001 Kalvarijos kapinės gavo istorinės-kultūrinės vertybės statusą, kaip tarptautinės reikšmės objektas.