Baltarusiai gyvens blogai, bet trumpai…

Aleksandras Lukašenka

Užimančios beveik 14 hektarų plotą ir turinčios maždaug 30 tūkstančių kapų, Kalvarijų kapinės yra pačios seniausios Minske. Laidoti šioje vietoje buvo pradėta net keliais šimtais metų anksciau, nei žymima oficiali kapinių įkūrimo data XIXa. pradžioje. Kaip ir dauguma tokių kapinių, jos buvo įkurtos toli už miesto ribų ir tik plečiantis Minskui tapo meisto dalimi. 1798 kapinės perėjo Pranciškonų ordino žinion ir iki 1830 jose buvo laidojami tik katalikai, tačiau vėliau buvo pradėta laidoti ir kitų religijų atstovus.

Kapinių centre stovi Kalvarijų bažnyčia. Pirmasis medinis pastatas, turėjęs du bokštus, iškilo XVIIIa. viduryje ir priklausė Karmelitų ordinui. 1841 seną pastatą pakeitė mūrinis neo-gotikinio stiliaus statinys. Kalvarijų bažnyčia buvo vienintelė veikianti katalikų bažnyčia Minske, tačiau, atėjus sovietų valdžiai, 1930 buvo uždaryta. 1980 bažnyčia buvo atidaryta, atrestauruota ir iki pat Sovietų sąjungos iširimo vėl buvo vienintelė katalikų šventykla mieste.


Kalvarijų kapinėse palaidoti Pirmojo pasaulinio karo belaisviai; lenkų kariai, žuvę Lenkų-sovietų karo metu 1919-1920; sovietų kariai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu; maždaug 3000 žydų iš Minsko geto; revoliucinio teroro aukos, o taip pat įvairūs politikos, kultūros bei meno atstovai. Kapinėse draudžiama laidoti nuo 1967, išskyrus artimų šeimos narių laidojimą esamose giminių kapavietėse. 2001 Kalvarijų kapinės gavo istorinės-kultūrinės vertybės statusą, kaip tarptautinės reikšmės objektas.

REQUIESCAT IN PACE