Kategorija: Amen

Paradoksalaus blogio dvasios aspekto įtaka kūrėjo įkvėpimui

Nėra tikro meno be šėtono įkvėpimo… Chris Anderle “Jehova, žiūrėk, kaip puola tavo vaikai!”, – vokiečiai Ancient Ceremony dainuoja savo nepranokstamame Trečiąjame testamente (2002), – “Salute O Satana!”. Kiekvienas tyras tamsusis kūrėjas, o ypač muzikantas, norėdamas iki galo įprasminti savo kūrybinę egzistenciją, neišviangiamai susiduria su šėtono sampratos klausimu. Mums reikia išsiaiškinti tikrąją šios sampratos esmę, […]

Skaityti...

Neortodoksinis santykis su Dievu – suprasti, o ne tikėti

SCIRE NEFAS (lot. žinios – nuomdėmė; graviūra virš įėjimo į senovinę šventyklą) Silpnėjant bažnytinei valdžiai, visuomenė jau išmoko atskirti krikščionybę nuo bažnyčios, kaip valdžios ir finansinio pelno siekiančios institucijos, ilgus amžius skaityti nemokančius žmones valdžiusios baimės ir smurto pagalba. Sudegintos bibliotekos, sunaikintas gražiausių Europos moterų genofondas ir pedofilija – šiuolaikiniam žmogui jau tapo toks akivaizdus […]

Skaityti...

Naktinė fantasmagorija – beprotybė nuo sutemų iki aušros

Kuo tamsesnė naktis, kuo ryškesnės žvaigždės, kuo gilesnis sielvartas – tuo arčiau Dievas… F. M. Dostojevskis Kiekvieną dieną laukiu sutemų… Nepriklausomai nuo to, kokia savaitės diena ir koks oras, laukiu, kol akinančią saulę, į kurią neįmanoma žiūrėti, pakeis dėmesį prikaustisiantis, hipnotizuojantis mėnulis. Kai tiršti debesys pilnai aptraukia ir užtemdo naktinį dangų, pagaliau tampa pakankamai tamsu. […]

Skaityti...

Pasaulinės valios balsas, arba metafizinė muzikos galia

Muzika turėtų gydyti, pakylėti sielą ir įkvėpti. Nėra geresnio būdo siekti dvasinio tobulėjimo ir priartėti prie Dievo, nei muzika, jei tik ji teisingai suprantama… Inayat Khan Apie muziką visada galvoju ir kalbu, kaip apie aukščiausią meno formą, todėl ypatingai aukštinu kūrybišką asmenybės prigimtį. Didžiausi šių laikų muzikos virtuozai – simfoninio, epinio ir atmosferinio gothic, doom, […]

Skaityti...

Iš dulkių į dulkes – kelias į abi puses

Pačios geriausios aukos mirusiems yra jūsų sielos švara, ramybė ir geri ketinimai… Timuras Gecajevas Manau, savaime aišku, jog naktį į kapines einame ne tvarkyti giminių kapų, o atlikti kažkokių savo asmeninių, dažniausiai kultūrinių-dvasinių, ritualų. Galbūt, dalis jūsų, mano mažieji nekromantai, ten užsiima ir rimtesniais dalykėliais… Žinau, kad bent jau pas mūsų kaimynus tokių personų tikrai […]

Skaityti...

Gyvas tarp mirusiųjų – nekropolis ne “Akropolis”

-Ką tu čia veiki?-Bandau surasti jegų…-Kapo viduje?-Atsistoti… Bleiro ragana 2: Šešėlių knyga Per žinioms prieš Vėlines duotą etnologo interviu išgirdau, kad lietuviai turi gilias kapų lankymo tradicijas. Susidariau įspūdi, jog tai yra laimingas žmogus, kuris galbūt gyvena provincijoje, kur gyventojai ne tik prisimena tradicijas, bet ir sugeba teisingai interpretuoti jų reikšmę. Turbūt kalbinto žinovo žodžiai […]

Skaityti...