Šventosios lyrinės tragedijos atgimimas liuciferianistiniame gnozyje
Tamsa yra filosofija, naktis yra menas. Kad suprastum naktinį meną, turi perprasti tamsos filosofiją. Tai yra du aspektai, kuriais reikia nagrinėti dvasinę sistemą, kurios pagrindą sudaro religijos pakeitimas menu…
Niekada nepamiršti, niekada neišduoti – tikro adepto priesaika
Jei pasaulyje nebeliktų metalo, mano siela mirtų tą pačią dieną, nes tai reikštų visų herojiškiausių žmogiškų dorybių išnykimą…
Objektyvūs dualizmo atspindžiai – kai menas keičia religiją
Du metai laukimo ir maldų Šv. Kristoforui, kol tikrasis tėvelis atsities po didžiosios juodojo metalo schizmos ir įžengs į savo teisėtą sostą žvakių apšviestoje scenoje, puoštoje karstu ir ikonomis…
Nuo metafizikos link fizikos – provokuojanti audiofilo išpažintis
Šiais laikais gauti beveik bet kokią trokštamą muziką yra labai paprasta, o kompaktinis diskas nebereikalingas tam, kad apskritai turėtumę galimybę klausyti jame esančio turinio. Muzikos klausymo galimybes bei įpročius stipriai praplėtė ir pakoreagavo ne tik patys skaitmeniniai formatai, bet ir jų perdavimo technologijos…
Individualistinio egoizmo dvasios aspekto įtaka kūrėjo įkvėpimui
Tamsiosios scenos muzikantai, norėdami suformuoti principinį suvokimą apie savo kūrybinio egoizmo motyvacines jėgas, neišvengiamai susiduria su Šėtono sampratos klausimu. Jiems aktualu išsiaiškinti tikrąją šios sampratos esmę, suvokti jos subjekto įtaką kūrybiniams procesams ir teisingai panaudoti jo idėjų simbolizmą savo kūriniuose…
Neortodoksinis santykis su Dievu – suprasti, o ne tikėti
Ar pati religija netapo didžiausia dogmatizmo auka be kelio atgal? Jei bažnyčios keliamos problemos beveik išnyko, tai religijos degradavimo pasekmės tapo tik aktualesnės. Mes eisime dar toliau ir nuo religijos atskirsime ne tik bažnyčią, bet ir patį dogmatizmą…
Naktinė fantasmagorija – beprotybė nuo sutemų iki aušros
Pamiršęs viską, kas mane sieja su aklu dieniniu pasauliu, nekantrauju nerti į tamsą ir leistis į savo naktinį kelią. Apsirengiu juodai ir susilieju su žemę laikinai apgaubusia tamsa. Žinau, kad ten, kur einu, pateksiu į kitą pasaulį, kuris yra tikras, jaudinantis ir beprotiškas…
Pasaulinės valios balsas, arba metafizinė muzikos galia
Apie muziką visada galvoju ir kalbu, kaip apie reikšmingiausią meno formą, todėl ypatingai vertinu asmenybės muzikalumą ir aukštinu kūrybingus kompozitorius. Tai yra ne paprasta, o išskirtinė meno rūšis, turinti realią sąsają ne tik su žmogaus kūnu, bet ir siela…
Iš dulkių į dulkes – kelias į abi puses
Kaip mirusieji priims gyvąjį kapinėse, kai jam ten būti neskirta, reiškia ne to žmogaus požiūrį į anapusinio pasaulio pripažinimą, bet pirmiausiai jo paties vidinės ramybės ir kultūros lygį – mūsų mintys yra mūsų sielos veidrodis…
Gyvas tarp mirusiųjų – nekropolis ne “Akropolis”
Šiame dekadentiniame dešimtmetyje su dideliu nusivylimu tenka stebėti visapusišką kapinių kultūros degradavimą ir nykimą visais ją sudarančiais aspektais. Naujosios kapinės nebeturi memorialinio parko paskirties, nes juos pakeitė pramogų parkai…