Objektyvūs dualizmo atspindžiai – kai menas keičia religiją
Kantriai laukdamas neortodoksinės liturgijos, vienoje rankoje laikiau ikoną, o kitoje kapų žvakę, kuri nakties tamsoje iš apačios apšvietė paveikslą ir mano kapišonu pridengtą veidą. Provokaciją ant scenos palaikau analogiška provokacija už jos – menas už meną…
Nuo metafizikos link fizikos – provokuojanti audiofilo išpažintis
Šiais laikais gauti beveik bet kokią trokštamą muziką yra labai paprasta, o kompaktinis diskas nebereikalingas tam, kad apskritai turėtumę galimybę klausyti jame esančio turinio. Muzikos klausymo galimybes bei įpročius stipriai praplėtė ir pakoreagavo ne tik patys skaitmeniniai formatai, bet ir jų perdavimo technologijos…
Individualistinio egoizmo dvasios aspekto įtaka kūrėjo įkvėpimui
Taip dažnai religijų, tamsiųjų kultūrų ir menų pasaulyje linskniuojama satanizmo sąvoka seniai prarado savo aiškumą tiek teologų, tiek pseudo menininkų sluoksniuose, kuriuose visi išvardintieji teišgali vadovautis literatūrine fikcija…
Neortodoksinis santykis su Dievu – suprasti, o ne tikėti
Ar pati religija netapo didžiausia dogmatizmo auka be kelio atgal? Jei bažnyčios keliamos problemos beveik išnyko, tai religijos degradavimo pasekmės tapo tik aktualesnės. Mes eisime dar toliau ir nuo religijos atskirsime ne tik bažnyčią, bet ir patį dogmatizmą…
Naktinė fantasmagorija – beprotybė nuo sutemų iki aušros
Pamiršęs viską, kas mane sieja su aklu dieniniu pasauliu, nekantrauju nerti į tamsą ir leistis į savo naktinį kelią. Apsirengiu juodai ir susilieju su žemę laikinai apgaubusia tamsa. Žinau, kad ten, kur einu, pateksiu į kitą pasaulį, kuris yra tikras, jaudinantis ir beprotiškas…
Pasaulinės valios balsas, arba metafizinė muzikos galia
Apie muziką visada galvoju ir kalbu, kaip apie reikšmingiausią meno formą, todėl ypatingai vertinu asmenybės muzikalumą ir aukštinu kūrybingus kompozitorius. Tai yra ne paprasta, o išskirtinė meno rūšis, turinti realią sąsają ne tik su žmogaus kūnu, bet ir siela…
Iš dulkių į dulkes – kelias į abi puses
Žmogaus sąmonė jautriausia būna naktį – tuo mes ir naudojamės, tačiau mums svarbus ne tik laikas, bet ir vieta. Būtent tokiu metu į kapines einame atlikti savo kultūrinio kulto ritualų. Naktiniai apsilankymai tokios sustiprintos energetikos žemėje iš tikrųjų yra ne žaidimai…
Gyvas tarp mirusiųjų – nekropolis ne “Akropolis”
Šiame dekadentiniame dešimtmetyje su dideliu nusivylimu tenka stebėti visapusišką kapinių kultūros degradavimą ir nykimą visais ją sudarančiais aspektais. Naujosios kapinės nebeturi memorialinio parko paskirties, nes juos pakeitė pramogų parkai…