Seniausias Minsko aristokratų panteonas – Kalvarijos kapinės

Anno MDCCCVIII Nors oficiali Kalvarijos kapinių įkūrimo data yra 1808, rašytiniai šaltiniai žymi, kad laidoti šioje vietoje buvo pradėta jau XVIIIa. pabaigoje. Šios pačios seniausios kapinės Minske užima beveik 14 hektarų plotą ir turi maždaug 30 tūkstančių kapų. Kaip ir dauguma tokių kapinių, jos buvo įkurtos už miesto ribų ir tik Minskui plečiantis po Antrojo […]

Skaityti...

Naujosios Rasos – kapinės, užmirštos panteono šešėlyje

Anno MCMXII 1912 metais, praėjus maždaug šimtmečiui nuo Senųjų Rasų įkūrimo ir neilgai trukus iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, šių kapinių plotą praplėtė Naujosios Rasos. Dabar visa teritorija sudaro bendrą Rasų kapinių kompleksą, įtrauktą į nacionalinį kultūros vertybių registrą. Šias dvi kapinių dalis skiria Sukilėlių gatvė ir žiūrint į visą slėnį, visai nesunku įsivaizduoti, kaip […]

Skaityti...

Didžiausias šalies memorialinis parkas – Antakalnio karių kapinės

Anno MDCCCIX Dabartinių Antakalnio kapinių kompleksas tapo vientisas tik 1946, o laidoti žymius Sovietinės bei nepriklausomos Lietuvos kultūros, mokslo ir politikos veikėjus pradėta tik nuo 1972. Iš pradžių tai buvo kelios atskiros karių kapinės, savo plotais pusantro amžiaus vis pildžiusios Sapiegų miško teritoriją. Nuolat kariaujančioje Carinėje Rusijoje, kurios kariuomenę sudarė skirtingų tautybių ir religijų žmonės, […]

Skaityti...

Saulės kapinės – vienas seniausių sostinės nekropolių

Anno MDCCCXI Manoma, kad dabartinių Saulės kapinių vietoje pradėta laidoti jau XVIIIa. pradžioje, maro metu. Dokumentų, kurie padėtų nustatyti tikslią kapinių įsteigimo datą, neišliko. 1828 vizitacijos akte jos pirmą kartą buvo oficialiai pavadintos Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios parapinėmis kapinėmis. Tai buvo pagrindinės iš keliolikos šiai parapijai priklaususių kapinių ir tuo metu užėmė dviejų […]

Skaityti...

Lankomiausias senasis Vilniaus nekropolis – Bernardinų kapinės

Anno MDCCCX Bernardinų kapinės, esančios Užupyje, ant aukšto šlaito tarp Vilnios upės ir Polocko gatvės, 1810 buvo įsteigtos Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu, kaip naujosios Bernardinų bažnyčios parapinės kapinės. Anuomet tai buvo vieta už miesto ribos, o kapinių plotas siekė tik pustrečio hektaro. Tais pačiai metais buvo pastatytas vakarinis kolumbariumas, o kapinių centre […]

Skaityti...