Niekuo netikintys Paradise Lost – bitės nukryžiavimas po septyniolikos metų

Aš nekenčiu, kai žmonės galvoja, kad žino, ko iš mūsų tikėtis… Greg Mackintosh Tikrai nesitikėjau, kad pirmas Paradise Lost albumas, kurį apžvelgsiu, bus Believe In Nothing (2001). Juolab, kad apie šį britų darbą neketinau rašyti išvis. Man, kaip ir daugeliui, jis nedarė jokios įtakos, nes buvo tiesiog nepakankamai tamsus. Tačiau tai, ką 2018 padarė dabartinis […]

Skaityti...

Shellyz Raven – baltos avys juodoje Norvegijos scenoje

Tai buvo vienas laimingiausių mano gyvenimo periodų, nes man gotikinė scena buvo tiesiog magiška… Jenny Hval Tūkstantmečių sandūroje Norvegijoje vyko tikra beprotybė, kai viena po kitos pradėjo formuotis labai stiprios gotikinio metalo komandos, greitai tapusios tikromis legendomis. Stavangeryje 1997 atsirado pati profesionaliausia formacija – Tristania, o panašiu laikotarpiu tame pačiame mieste nuo doom’o savo stilių […]

Skaityti...

Juodi arkliai, perdozavus ašarų vyno – džiugu būti mirusiu

Mes liečiame pagundos ir nuodėmės tematiką, tačiau nekuriame destruktyvios muzikos, o stengiamės pasižiūrėti giliau į savo vidų… Aleksėj Nesterov Rusų melodic death/doom kolektyvas Wine From Tears atsidūrė mano akiratyje dar 2009, kai išleido savo stiprų debiutinį pilnaformatį Through the Eyes of a Mad. Albumas buvo labai palankiai priimtas doom’o gerbėjų gretose Rusijoje, o grupė pristatomojo […]

Skaityti...

Dark – II dalis: radikali revoliucija vardan meilės savo tamsai

Ypatingai dėkojame Michaeliui Löchteriui už tai, kad liko geru draugu… Dark Po dinamiškojo Seduction, išvydusio pasaulį 1997, visapusė vokiečių Dark transformacija tęsėsi toliau. Tiksliau tariant, brendo net ne transformacija, o tikra revoliucija, ką ir patvirtino trečiojo albumo pavadinimas. Tokia revoliucija neišviangiamai sukėlė kolektyvo narių nuomonių išsiskyrimą, todėl palietė ne tik grupės skambesį, bet ir sąstatą. […]

Skaityti...

Dark – I dalis: begaliniai liūdesio sapnai, sukėlę bauginančią pagundą

Seduction yra dinamiškas ir tamsus albumas, skirtas tiems, kurių kraujuojančios širdys po saulėlydžio pradeda plakti dar stipriau… Orion Crystal Ice Neaišku, ar mes išvis žinotumę, kas tokie buvo vokiečiai Dark, jei jie nebūtų pasirašę kontrakto su GUN Records (Great Unlimited Noises) ir ar šis nedidelis leiblas taptų toks žinomas, jei kažkokiu stebuklingu būdu vėliau nebūtų […]

Skaityti...

Depressed Mode – II dalis: paskutinis tostas už mirtį, dvelkiantis nuodais

Iš tikrųjų aš neklausau doom’o, nes pavargstu nuo jo, bet stengiuosi iškelti doom’ą į naują lygį ir sukurti tokią atmosferą, kuri būtų nepakartojama… Ossy Salonen Jeigu po Ghosts of Devotion dar buvo dvejojančių dėl to, ar jaunatviškai atrodantys Depressed Mode netyčia ne ironiškas projektas su namioku į tai, kaip turėtų skambėti Depeche Mode, jei nebūtų […]

Skaityti...

Posts navigation