Kai gotai tapo judėjimu ir Nosferatu pakvietė mane groti, pagalvojau – nesu gotų tradicionalistas, bet bus labai įdomu pasinerti į tai… Rat Scabies 1988 susiformavę britai Nosferatu buvo turbūt vienas iš nepastoviausios sudėties gotikinio roko kolektyvų, tačiau visus tris dešimtmečius grupė neprarado savo sielos – kompozitoriaus ir gitaristo Damien DeVille. Dažniausią kaitą patyrė Nosferatu vokalistai: […]
Skaityti...
Šio albumo muzika skamba, kaip baimė – ji šiurpinanti, stipri ir įdvasinta; ypatingai praradimo ir mirties baimė… Fernando Ribeiro Portugalija yra pakankamai egzotiška šalis sunkiosios scenos žemėlapyje, neturėjusi nei metalinės tradicijos, nei žinomų vardų šiame žanre. Tačiau 1992 Portugalijoje užgimė vienas mistinis kolektyvas, kurio vardas mums asociajuojasi ne tik su šia įdomia šalimi, bet su […]
Skaityti...
Kuriant muziką man reikia įeiti į tam tikrą būseną ir šią būseną aš galiu pasiekti tik būdamas vienas… Morten Veland Norvegijos scena turi daug itin talentingų muzikantų, o Morteno Velando vardas, jei ne labiausiai gerbiamas šios šalies gotikinio metalo scenoje, tai tikrai bent jau labiausiai žinomas. Įkvėpimo Velandas sėmėsi iš norvegiško black’o, klasikos kompozitorių ir […]
Skaityti...
Viena iš firminių mūsų grupės savybių visada buvo ir tebėra muzikinė įvairovė. “World of Glass” turbūt yra įvairiapusiškiausias mūsų iki šiol sukurtas albumas… Østen Bergøy Death metal sąjunga su opera būtų bedvasė ir sausa, jei ne vienas magiškas žodis – gotika – talentingose rankose sugebantis įkvėpti gyvybę ir tikrąją aistrą bet kokiam potencialiam opusui. Sensacingasis […]
Skaityti...
Nutekėjo daug vandens, tačiau mes visada sutarėme su Toniu; tai buvo sušikta verslo industrija, kuri sukėlė mums problemas, todėl mūsų keliai buvo trumpam išsiskyrę… Carl McCoy Tai sugrįžimas, įvykęs prieš aštuonioliką metų, tačiau atrodo, lyg viskas vyko vakar… Tais laikais beveik kiekviena diena buvo kaip naujas nuotykis, nes sunkioji gotikinė scena išgyveno savo piką ir […]
Skaityti...
Jie susikūrė tamsių ir niūrių reputaciją, nuo kurios tolo.. Tai turėjo būti padaryta, kaip side-projektas – tada viskas būtų susiklostę gerai… Steve Fryer Tikrai nesitikėjau, kad pirmas Paradise Lost albumas, kurį apžvelgsiu, bus Believe In Nothing (2001). Juolab, kad apie šį britų darbą neketinau rašyti išvis. Man, kaip ir daugeliui, jis nedarė jokios įtakos, nes […]
Skaityti...