Negali dainuoti apie linksmybes, kai groji A minore… Johan Ericson Švedai Draconian turi labai turtingą demo diskografiją, kadangi 1994 Säffle mieste įkurta grupė iki pat 2002 aktyviai vykdė savo veiklą be leidybinio kontrakto. Tačiau, kai Lisa Johansson prisijungė prie kolektyvo ir grupė išleido savo penktąjį demo Dark Oceans We Cry (2002), nepriklausoma austrų leidybinė įmonė […]
Skaityti...
Kartais atrodo, kad gotikinio roko grupės ir Tribulation buvo įkvėpti tais pačiais dalykais, tik mūsų išraiška skirtinga… Adam Zaars 2005 susiformavusį švedų death’erių kolektyvą Tribulation, turbūt, jau reikėtų laikyti naujosios kartos atstovais, tačiau pajausti šios chronologijos niekaip neįmanoma, kadangi jų purvino ir greito death’o albumai The Horror (2009) ir The Formulas of Death (2013) yra […]
Skaityti...
Zoon man buvo lyg atsakas į Elizium, bet kai dabar atsigręžiu atgal, jaučiu, jog jis galėjo išeiti po Fields of the Nephilim vardu. Man visa tai yra vienas ir tas pats – tai mano kūryba… Carl McCoy Po užsitęsusių nesutarimų dėl muzikinės krypties, pradominavę gotikinio roko scenoje visą aštuntajį dešimtmetį, 1991 britai Fields of the […]
Skaityti...
Neverta mūsų lyginti su kitomis gotikinio metalo grupėmis, nes esame daug sunkesni, tačiau šis albumas įtvirtins mus, kaip vieną iš lyderiaujančių aktų šioje scenoje… Ronny Thorsen Kiek atokiau nuo pagrindinio kontingento, kuris formavosi aplink Stavangerį, Norvegijos pietryčiuose įsikūrusiame Kristiansando mieste, keli rimti vyrukai 1994 susibūrė į grupę ir pradėjo groti labai originalų bei ekstremalų dark/death’ą. […]
Skaityti...
Smuikas yra labai sbarbus instrumentas mūsų grupėje ir Pete Johansen pagalba mes kuriame tikrai unikalų stilių… Ola Aarrestad Kol Stavangeryje, ruošdami debiutinę bombą, darbavosi būsimi scenos elito atstovai – Velandas su Moenu, visai šalia esančiame Norvegijos mieste Bryne 1996 susikooperavo kita trijulė – gitaristai Glenn Morten Nordbø ir Arild Christensen bei būgnininkas Stig Johansen. Netrukus […]
Skaityti...
Bendravardis albumas yra puikus tiltas tarp senosios ir naujosios Paradise Lost erų – man jis visada buvo savotiška Host metalo versija… Chris Bruni Pirmą kartą išgirdau Paradise Lost 2002 ir jau po pirmųjų Isolate akordų supratau, kad mano gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo iki tol – tai buvo agresyviausia muzikinė estetika, kokią buvo tekę […]
Skaityti...
Kai Nosferatu pakvietė mane groti, pagalvojau – nesu gotų tradicionalistas, bet bus labai įdomu pasinerti į tai… Rat Scabies 1988 susiformavę britai Nosferatu buvo turbūt vienas iš nepastoviausios sudėties gotikinio roko kolektyvų, tačiau visus tris dešimtmečius grupė neprarado savo sielos – gitaristo Damien DeVille. Dažniausią kaitą patyrė Nosferatu vokalistai: pirmąją vokalistę ir originalios sudėties bosisto […]
Skaityti...
Šio albumo muzika skamba, kaip baimė – ji šiurpinanti, stipri ir įdvasinta; ypatingai praradimo ir mirties baimė… Fernando Ribeiro Portugalija yra pakankamai egzotiška šalis sunkiosios scenos žemėlapyje, neturėjusi labai žinomų vardų metaliniame žanre. Tačiau 1992 Portugalijoje užgimė vienas išskirtinis kolektyvas, kurio vardas mums asociajuojasi ne tik su šia įdomia šalimi, bet su visu elitiniu gotikiniu […]
Skaityti...
Kuriant muziką man reikia įeiti į tam tikrą būseną ir šią būseną aš galiu pasiekti tik būdamas vienas… Morten Veland Norvegija turi itin daug talentingų muzikantų, o Morteno Velando vardas, jei ne labiausiai gerbiamas šios šalies gotikinėje scenoje, tai tikrai bent jau labiausiai žinomas. Įkvėpimo Velandas sėmėsi iš norvegiško black’o, klasikinės muzikos ir britiško gotikinio […]
Skaityti...
Viena iš mūsų grupei būdingiausių savybių visada buvo ir tebėra muzikinė įvairovė, o World of Glass turbūt yra įvairiapusiškiausias mūsų iki šiol sukurtas albumas… Østen Bergøy Sensacingasis Norvegijos sunkiosios gotikinės scenos vėliavnešių Tristania šedevras Beyond the Veil (1999) išgrynino krištolo švarumo gotikinio metalo skambesį po ne ką mažiau stulbinančio, galingo ir tyro gothic/doom stiliaus debiuto […]
Skaityti...
Nutekėjo daug vandens, tačiau mes visada sutarėme su Toniu – tai muzikos verslo industrija sukėlė mums problemas, dėl kurių mūsų keliai buvo išsiskyrę… Carl McCoy Tai sugrįžimas, įvykęs 2002, o tais laikais beveik kiekviena diena būdavo kaip naujas nuotykis, nes sunkioji gotikinė scena išgyveno savo piką ir mes beprotiškai mėgavomės jaudinančiais naujų albumų laukimo momentais. […]
Skaityti...
Jie sukūrė tamsių ir niūrių reputaciją, nuo kurios tolo.. Tai turėjo būti padaryta, kaip šalutinis projektas – tada viskas būtų susiklostę gerai… Steve Fryer Tikrai nesitikėjau, kad pirmas Paradise Lost albumas, kurį apžvelgsiu, bus Believe In Nothing (2001). Juolab, kad apie šį britų darbą, pažymėjusį ypatingai apatišką periodą grupės istorijoje, neketinau rašyti išvis. Man, kaip […]
Skaityti...
Ypatingai dėkojame Michaeliui Löchteriui už tai, kad liko geru draugu… Mathias Ficker Senais lakais, kai reikėdavo gerokai pasistengti, kad gautum bet kokią muziką, į mano rankas papuolė Paradise Lost diskografija, o kartu su ja buvo ir dar viena – trys vokiečių Dark albumai. Pasidarė įdomu, kuo šis kolektyvas nusipelnė būti viename rinkinyje su stiliaus krikštatėviais? […]
Skaityti...
Tai buvo vienas laimingiausių mano gyvenimo periodų, nes man gotikinė scena buvo tiesiog magiška… Jenny Hval Tūkstantmečių sandūroje Norvegijoje vyko tikra beprotybė, kai viena po kitos pradėjo formuotis labai stiprios gotikinio metalo komandos, greitai tapusios tikromis legendomis. Stavangeryje 1997 atsirado pati profesionaliausia formacija – Tristania, o panašiu metu tame pačiame mieste nuo doom’o savo stilių […]
Skaityti...
Mes liečiame pagundos ir nuodėmės tematiką bei stengiamės pasižiūrėti giliau į savo vidų… Aleksėj Nesterov Rusų death/doom kolektyvas Wine From Tears atsidūrė mano akiratyje dar 2009, po stipraus debiuto su Through the Eyes of a Mad – konceptualaus albumo apie beprotybę. Šis darbas buvo labai palankiai priimtas Rusijos doom’o gerbėjų gretose, o grupė koncertinio turo metu […]
Skaityti...
Tada Saliamonas ištarė: Viešpats pasirinko gyventi neperžvelgiamoje tamsoje… 1 Kar 8,12 Virgin Black prisiminiau dėka visą dešimtmetį laukto ir 2018 pagaliau išleisto albumo Pianissimo, kuris užbaigė jų nepakartojamą Requiem trilogiją, pradėtą su Mezzo Forte (2007) ir Fortissimo (2008). Šį legendinį australų projektą visada gaubė paslapties ir misticizmo aureolė. Sudėtingi dvasiniai pranešimai, siunčiami per dar sudėtingesnę […]
Skaityti...
Tai buvo labai sunkus laikas, nes šie vyrukai buvo mano geriausi draugai… Teko sustabdyti grupės veiklą, nes mūsų veržlumas buvo palaidotas kartu su jais… Anders Eek Kai per Norvegiją 1991 beprotiškai ritosi black’o banga, kuri sudarė pagrindinį šalies muzikinį eksportą bei gaudavo visą muzikinės ir kriminalinės žiniasklaidos dėmesį, nedideliame šalies miestelyje Dramene atsirado netipiška formacija, […]
Skaityti...
Visa mūsų kūryba skamba, kaip… atvira žaizda! Judy Chiara Judy Chiara ir Simon Gruer pažintis prasidėjo 1993 Sidnėjuje, kai Simonas dainavo ir grojo klavišiniais vietinėje death/doom grupėje Cruciform. Abu muzikantai suprato, kad juos užburia tas pats stilius – sunkios ir lėtos gitaros su neo-klasikinėmis aranžuotėmis ir chorais. Duetas pasivadino Avrigus ir pradėjo kurti tokią apokaliptinę […]
Skaityti...
Nežiūrint į tai, kad buvome mėgėjai, tiksliai žinojome, ką norime groti ir kaip save pateikti… Sharon den Adel Senieji gerbėjai, kurie 2014 kovą buvo Within Temptation koncerte Vilniuje, gerai pamena, kaip laukė pabaigos grojaraščio, kurio kūriniai skambėjo nuo naujausių albumų iki seniausių, tačiau jo pabaigoje visgi nesulaukė nei vienos dainos iš debiutinio Enter ar The […]
Skaityti...
Įprasminkime kasdieniame gyvenime vienybę tarp žmonių vietoj rietenų, kieno pranašas, Dievas ar religija yra geriausi… Stefan Hertrich Kompozitorius Stefan Hertrich gotikinio metalo gerbėjams dar nuo 1992 gerai žinomas, kaip vokiečių veteranų Darkseed ir Sculpture vokalistas. Tačiau tikroji Stefano aistra visada buvo etninė muzika. Tai atsispindėjo jo šalutiniuose etninio metalo projektuose Betray My Secrets ir SpiRitual. Po […]
Skaityti...