Leidėjas: Napalm Records
Metai: 1998
Prodiuseris: Terje Refsnes
Trukmė: 47:46

1. My Love (9:31)
2. The Kiss (8:57)
3. Worthy of You (7:17)
4. Lake of Sorrow (7:07)
5. Until the Dark (6:39)
6. All Alone (7:14)
7. Silent Pain (8:01)

Tai buvo daugelio talentingų grupių ir įkvepiančios muzikos metai…

Stig Johansen

Norvegijos mieste Bryne, esančiame vos už trisdešimties kilometrų į pietus nuo Stavangerio, gerą dešimtmetį buvusio norvegiško gotikinio metalo kultūros sostine, 1996 susikooperavo trijulė iš gitaristų Glenn Morten Nordbø ir Arild Christensen bei būgnininko Stig Johansen. Netrukus prie jų prisijungė labai aukšto bei jaunatviško balso savininkė Anita Auglend ir bositas Ola Aarrestad, o sekančiais metais klavišininkė Ingfrid Stensland. Pasikrikštijęs originaliu ir provokuojančiu pavadinimu – The Sins of Thy Beloved, kolektyvas įrašė savo pirmąjį demo All Alone, kurį 1997 vasarį mini-albumo pavidalu išleido italų įmonė Nocturnal Music. Prieš įrašant antrąjį demo Silent Pain 1998 sausį, prie komandos prisijungė dar vienas klavišininkas Anders Thue ir žymusis smuiko virtuozas Pete Johansen.

Pete Johansen vardą žino ir gerbia kiekvienas ne tik gotikinio metalo scenoje, bet ir dažnas už jos ribų. Šis veteranas, smuiką rankose laikantis nuo devynerių metų, dalį savo karjeros praleido su The Sins of Thy Beloved ir kitomis Norvegijos gotikinėmis grupėmis, kaip Tristania ir Sirenia, o kai stilius išsisėmė, pradėjo aktyviai leisti solo albumus, kuriuose eksperimentuoja nuo elektronikos, džiazo ir bliuzo iki klasikinės muzikos, tarp visos šios veiklos dar spėdamas bendradarbiauti su kitais metalo kolektyvais. Pete Johansen instrumentas tapo firminiu The Sins of Thy Beloved ženklu, padėjusiu grupei kurti išties išskirtinį skambesį. Smuikas šio aistringo muzikanto rankose suteikė ir taip beprotiškai norvegų muzikai tokį emocinį intensyvumą, kokio neištransliavo joks kitas metalo stilius.

Demo Silent Pain sudomino Napalm Records, kurie ieškojo talentų šiame stiliuje ir pasiūlė ansambliui kontraktą dviems albumams. Grupė jau turėjo krūvą puikios medžiagos, kurią reikėjo tiesiog gerai sumiksuoti, todėl pasiraitojo rankoves kartu su vietiniu prodiuseriu Terje Refsnes, dar 1990 įkūrusiu žymiąją Sound Suite Studio, tapusią visų būsimų Stavangerio legendų dirbtuvėmis. 1998 rugpjūtį The Sins of Thy Beloved išleido savo debiutinį pilnaformatį Lake of Sorrow, pritrenkiantį estetiškos atmosferos ir niūraus skambesio kontrastu. Lėtas ir sunkias Glenno ir Arildo gitaras, lydimas jų pačių riaumojimo, apgaubia skaidrumo aura, kuriama grakščių Anderso ir Ingfrid klavišinių bei tyro Anitos Auglend dainavimo, sugebančio pravirkdyti net pačias sausiausias akis.

Savo trukme paralyžiuojančios kvėpavimą Lake of Sorrow kompozicijos išvysto nuoširdžią priklausomybę tikram doom’ui, kuri pasibaigus albumui tampa išvis nebepagydoma. Gilus, romantiškas ir sielvartingas The Sins of Thy Beloved doom’as, jausmingai akomponuojamas Pete Johansen smuiko, prasiskverbia pro ausis tiesiai į kraują ir sustingdo jį į ledą visame kūne… The Sins of Thy Beloved yra lygiaverčiai stiliaus pionieriai kartu su Tristania, stoveję gothic/doom scenos ištakose savo šalyje ir tais pačiais metais išleidę savo pirmuosius pilnaformačius albumus. Lake of Sorrow, prilygstantis tokiems darbams, kaip Widow’s Weeds (1998), Velvet Darkness They Fear (1997) ir Enter (1997), mūsų kraujuojančiose, bet vis dar ištikimose širdyse amžinai saugos meilę devyniasdešimtųjų gothic/doom’ui!