Kai gotai tapo judėjimu ir Nosferatu pakvietė mane groti, pagalvojau – nesu gotų tradicionalistas, bet bus labai įdomu pasinerti į tai...

Rat Scabies

1988 susiformavę britai Nosferatu buvo turbūt vienas iš nepastoviausios sudėties gotikinio roko kolektyvų, tačiau visus tris dešimtmečius grupė neprarado savo sielos – kompozitoriaus ir gitaristo Damien DeVille. Dažniausią kaitą patyrė Nosferatu vokalistai: pirmąją vokalistę ir originalios sudėties bosisto Vlad Janicek draugę – Sapphire Aurora 1991 pakeitė Louis DeWray, kurio balsą galime girdėti debiutiniame albume Rise (1993), o pastarąjį tais pačiais metais pakeitė Niall Murphy, su grupe įrašęs antrąjį albumą The Prophecy (1994). 1995 bosistą Vlad Janicek pakeitė Dante Savarelle, o vietoj Murphy prie grupės prisijungė vienas geriausių gotikinio roko vokalistų Dominic LaVey, su kuriuo buvo įrašytas trečiasis grupės albumas Prince Of Darkness (1996). LaVey puikiai susidirbo su DeVille ir ši sąjunga triumfavo žymiausiame Nosferatu albume Lord of the Flies (1998). Apžvelgti šį ketvirtąjį pilnaformatį albumą mane paskatino supratimas, jog Damienas yra tikrai talentinga asmenybė, o tiksliau – puikus ir greitas gitaristas, kuriantis ne monotonišką ir dinamišką muziką. Būtent šios savybės ir išskyrė Nosferatu, kaip melodingesnę ir sunkesnę grupę, iš krūvos kitų gotikinio roko kolektyvų.

Albumas Lord of the Flies savo pavadinimą pasiskolino iš 1954 brito William Golding novelės (ekranizuotos 1963 ir 1990) apie grupę negyvenamoje saloje siautėjančių vaikų, pradėjusių garbinti ant kuolo užmautą negyvos kiaulės galvą, kurią pavadino musių valdovu. Albumą Europoje išleido įmonė Hades Records, kurią 1995 įkūrė pats Damien DeVille, o Amerikoje platinimo licenziją gavo Cleopatra Records. Hades gyvavo iki 2005, kol buvo uždaryta, o visos leidybinės teisės perleistos Dark Fortune Records. 1997 gegužę, parašęs pirmąjį Lord of the Flies kūrinį ir paskui pareiškęs, kad su DeVille ir LaVey tiesiog neįmanoma dirbti, grupę paliko bosistas Dante Savarell. Jo vietą užėmė senas grupės draugas, garso inžinierius, prodiusavęs albumą Prince of Darkness – Simon Milton, kuris ne tik parašė Lord of the Flies bosinės gitaros partijas, bet taip pat vėl atliko prodiusavimo darbus. Įrašymas įvyko Bletchingley kaimelyje įsikūrusioje House in the Woods studijoje 1997 rugsėjį, o galutinį miksą spalį padarė Andy LeVien RMS studijoje, Londone. 1998 vykusio Lord of the Flies koncertinio turo metu prie gyvo Nosferatu sąstato prisijungė bosistas Stefan Diablo.

Frontmenas Damien DeVille grupėje užėmė ne tik gitaristo, bet ir būgnų programuotojo pareigas. Tačiau muzikantas tiesiog nekentė būgnų mašinų, todėl albume Lord of the Flies pagaliau ryžosi sulaužyti standartus ir priėmė patį geriausią sprendimą: pakvietė prie albumo kūrimo prisidėti legendinį britų punk roko būgniniką Christopher John Millar iš The Damned, geriau žinomą Rat Scabies sceniniu pseudonimu. Patys The Damned jau buvo pasukę link tamsiosios estetikos dar aštuoniasdešimtųjų pabaigoje, visgi jų muzika labai skyrėsi nuo to, ką darė Nosferatu ir kitos antrosios bangos grupės. Chrisas buvo tikras beprotis, tituluojamas greičiausiu Anglijos punk būgninku ir mėgdavęs koncertų metu padegti ar kitaip sunaikinti savo būgnus. Tiesa, Chrisas įrašė būgnus tik trims Lord of the Flies kūriniams: įžanginiams Torturous su Ascension bei hitui Witching Hour. Žinoma, būgnų partijos būtų nepakenkusios visoms albumo kompozicijoms, tačiau likusiose DeVille taip meistriškai suprogramavo būgnų mašiną, jog ji skamba lyg tikri mušamieji ir visai neprimena monotoniško ir nuobodaus post-punk būgnų mašinų stiliaus, būdingo pirmosios gotikinio roko bangos grupėms. DeVille taip džiaugėsi ir didžiavosi kolaboracija su Rat Scabies, kad netgi paminėjo jo dalyvavimo faktą tiesiai ant albumo viršelio.

Nors roko scena ne visai atitinka mūsų super metafizinio blogo formato, nes roką visada laikiau artimesniu popsui nei metalui, reikia pripažinti, jog šis lengvesnis žanras irgi turi kelis reikšmingus albumus, kurie gali vadintis tikra naktine muzika ir Lord of the Flies yra vienas iš tokių. Galų gale, juk gotikiniame roke glūdi pusė mūsų stiliaus ištakų ir vien dėl šito negalime pamišrti šios scenos istorijos. Damien DeVille savo sistemingu darbu 1997 pasiekė Nosferatu kūrybos piką: Lord of the Flies yra melodingas ir dinamiškas albumas, tapęs tikra antrosios bangos periodo klasika, kurios skambesio atgarsius iki šiol pastebime sunkiojoje gotikinėje scenoje. Pilnai persismelkę vampyriška estetika tiek savo įvaizdyje, tiek dainų tekstuose, Nosferatu turi užtarnautą teisę naudoti šią didingą sąvoką savo grupės pavadinimui. Damien DeVille, Dominic LaVey ir Simon Milton yra tikrų tikriausi vampyrai, sugroję velniškai gerą gotikinį roką beprotiškais devyniasdešimtaisiais!

Ši apžvalga skiriama vokiečių kino režisieriaus Friedrich Wilhelm Murnau (1888-1931) atminimui.