Siaubinga yra sielos tamsa; deja, pamatome tai tik tuomet, kai mirtis pažvelgia į akis…

N. V. Gogolis

Praėjus šimtmečiui nuo Senųjų Rasų įkūrimo ir neilgai trukus iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, šių kapinių plotą praplėtė Naujosios Rasos ir dabar visa teritorija sudaro bendrą Rasų kapinių kompleksą. Šias dvi kapinių dalis skiria Sukilėlių gatvė ir žiūrint į visą kapinių slėnį, visai nesunku įsivaizduoti, kaip tobulai atrodytų vientisos Rasų kapinės, jei jokia gatvė neskirtų jų didžiulio ploto. Naujosiose Rasose yra atskira dalis, kur palaidoti ir pagerbti 1919–1921 žuvę Lenkijos kariai, o šalia jų 1920–1921 kovose už Vilnių žuvę Lietuvos kariuomenės kariai. Taip pat šioje kapinių dalyje palaidoti Vilniuje žuvę 1941 Birželio sukilimo dalyviai, kurių atminimui 1942 pastatytas Sukilėlių koplytstulpis.


Skirtumą tarp visuomenės sluoksnių, laidotų skirtingose Sukilėlių gatvės pusėse, galima pastebėti plika akimi. Naujosiose Rasose nėra nei vienos koplyčios ar mauzoliejaus, kai Senosiose jų net keliolika. Čia yra tik keli didesni šeimyniniai kapai ir vos pora skulptūrų. Tačiau, nežiūrint į skurdesnę architektūrą, Naujųjų Rasų kapinių dvasia bei paminklų stilius labai panašūs į Senųjų ir tik datos ant antkapių išduoda šios kapinių dalies įkūrimo laiką.

REQUIESCAT IN PACE