Ypatingai dėkojame Michaeliui Löchteriui už tai, kad liko geru draugu…

Dark

Po dinamiškojo Seduction, išvydusio pasaulį 1997, visapusė vokiečių Dark transformacija tęsėsi toliau. Tiksliau tariant, brendo net ne transformacija, o tikra revoliucija, ką vėliau ir patvirtino trečiojo albumo pavadinimas. Tokia artėjanti stiliaus revoliucija neišviangiamai sukėlė kolektyvo narių nuomonių išsiskyrimą, todėl palietė ne tik grupės skambesį, bet ir sąstatą. Dėl pribrendusio konflikto grupę paliko bosistas Christian Betz ir pagrindinis vokalistas Michael Löchter, tačiau pastarasis liko draugiškuose santykiuose su likusiais grupės nariais. Kolektyve liko trijulė, kurią sudarė nuo Seduction prisijungęs gitaristas Thorsten Schmitt bei du originalios sudėties nariai: būgninkas Jochen Donauer ir multi-instrumentalistas Mathias Fickert. Būtent Mathias, tapęs pagrindiniu vokalistu, užpildė ir visų trūkstamų muzikantų vietas, parašęs naujajam albumui visas gitarų ir klavišinių partijas.

Dark

Revoliucinį devynių dainų albumą trijulė įrašė 1999 sausį jau pažįstamoje Communication Studio (Vokietija) pas prodiuserį Gerhardą Maginą, kuris yra tikras industrinio metalo vilkas, prodiusavęs nemažai panašių kolektyvų, įskaitant stiliaus veteranus Crematory. Tų pačių metų gegužę albumą išleido GUN Records, su kuriais Dark sėkmingai tęsė bendradarbiavimą jau trečią albumą iš eilės. Albumas Revolution gavo daug moderniai skambančios elektronikos, tačiau tai jokiu būdu ne banalūs, vokiškai elektronikos scenai būdingi, industriniai beat’ai. Tai labai atmosferiniai, melodingi ir neužgožiantys gitarų garsai. Šis periodas apskritai buvo visiškai naujas etapas gotikinio metalo istorijoje, parodęs, kaip išradingai įkomponuota subtili elektronika gali praturtinti šį žanrą, suteikdama jam naujus bauginančių garsų horizontus.

Dark

Revolution skambesyje išliko tokia pati beprotiška dinamika, kaip ir Seduction, tačiau visiškai dingo niūri, epinė atmosfera. Vietoj jos atsirado netipiškai pakili meilės, laisvės, išsivadavimo ir nepriklausomybės atmosfera, atsispindinti kiekvienoje albumo dainoje. Vokale visai nebeliko growl’o. Liūdnus ir šaltus tekstus pakeitė veržlūs ir drąsinantys žodžai, skatinantys tikėti savimi ir savo tamsiaisiais idealais, atsipalaiduoti ir sapnuose skrieti kažkur tolį į juodą kosmosą, tirti begalines jo erdves ir ištirpti amžinybėje. Taip pat grupė įrašė galingą U2 dainos Pride (In the Name of Love) koverį, kuris labai simboliškai tinka šiai pakiliai albumo atmosferai ir yra net ne dainų sąrašo pabaigoje, o viduryje. Prieš pilnaformačio pasirodymą keturių dainų promo singlo pavidalu buvo išleistas turbūt pats pakiliausias albumo kurinys The Cradle of Darkness.

Albumas Revolution kelia ypatingus sentimentus dėl savo istoriškai susiklosčiusios ideologinės pusės. Drąsios naujų ir iki tol negirdėtų garsų paieškos yra viena iš labiausiai pagarbos nusipelnančių savybių, kuriomis gali pasižymėti geri muzikos kūrėjai. Deja, Dark neįgavo didelio populiarumo, tačiau visą savo gyvavimo periodą demonstravo inovatyvų kūrybinį charakterį, nekopijuodami patys savęs ar kitų. Dark nuolat ėjo į priekį, kaskart rizikingai kurdami kažką šviežio ir intriguojančio. Būtent dėl šios priežasties šiandien vis dar prisimename šią grupę, kurios albumai visada išliks jaudinančios kūrybinės drąsos pavyzdžiu! Revolution buvo trečiasis ir paskutini Dark albumas, po kurio grupė baigė savo gyvavimą, palikdama pramintą atradimų kelią naujiems revoliucionieriams.