Ypatingai dėkojame Michaeliui Löchteriui už tai, kad liko geru draugu…

Dark

Po dinamiškojo Seduction, išvydusio pasaulį 1997, visapusė vokiečių Dark transformacija tęsėsi toliau. Tiksliau tariant, brendo net ne transformacija, o tikra revoliucija, ką ir patvirtino trečiojo albumo pavadinimas. Tokia revoliucija neišviangiamai sukėlė kolektyvo narių nuomonių išsiskyrimą, todėl palietė ne tik grupės skambesį, bet ir sąstatą. Dėl pribrendusio konflikto grupę paliko bosistas Christian Betz ir pagrindinis vokalistas Michael Löchter, tačiau pastarasis liko draugiškuose santykiuose su likusiais grupės nariais. Kolektyve liko trijulė, kurią sudarė nuo Seduction prisijungęs gitaristas Thorsten Schmitt bei du originalios sudėties nariai: būgninkas Jochen Donauer ir multi-instrumentalistas Mathias Fickert. Būtent Mathias, tapęs pagrindiniu vokalistu, užpildė ir visų trūkstamų muzikantų vietas, parašęs naujajam albumui gitarų, boso ir klavišinių partijas.

Dark

Revoliucinį devynių dainų albumą trijulė įrašė 1999 sausį jau pažįstamoje austrų Communication Studio. Šį darbą vėl prodiusavo Gerhard Magin, o masteringą atliko Markus Born studijoje Klangstudio Leyh, įsikūrusioje Sandhausene (Vokietija). Tų pačių metų gegužę albumą išleido GUN Records, su kuriais Dark sėkmingai tęsė bendradarbiavimą. Stilistiškai Revolution skambesys įgavo gerokai daugiau elektronikos, tačiau tai jokiu būdu ne banalūs, vokiškai elektronikos scenai labai būdingi, industriniai beat’ai. Tai labai atmosferiniai, melodingi ir originalūs, neužgožiantys gitarų garsai. Kažką stilistiškai panašaus, bet lėtesnio ir gerokai niūresnio 2001 išleis ir patys Paradise Lost albume Symbol of Life. Šis periodas buvo visiškai naujas etapas gotikinio metalo istorijoje, parodęs, kaip subtiliai įkomponuota, išradinga elektronika gali praturtinti šį žanrą, suteikdama jam naujų garsų horizontus.

Revolution skambesyje išliko ta pati beprotiška dinamika, kaip ir Seduction, tačiau visiškai dingo bauginanti ir epinė atmosfera. Vietoj jos atsirado moderni bei pakyli meilės, laisvės, išsivadavimo ir nepriklausomybės atmosfera, atsispindinti kiekvienoje albumo dainoje. Vokale visai nebeliko growl’o. Niūrius ir šaltus tekstus pakeitė veržlūs ir drąsinantys žodžai, skatinantys tikėti savimi ir savo tamsiaisiais idealais, atsipalaiduoti ir sapnuose skrieti kažkur tolį į juodą kosmosą, tirti begalines jo erdves ir ištirpti amžinybėje. Taip pat grupė įrašė galingą U2 dainos Pride (In the Name of Love) koverį, kuris labai simboliškai tinka šiai pakiliai albumo atmosferai ir yra net ne dainų sąrašo pabaigoje, o viduryje. Prieš pilnaformačio pasirodymą keturių dainų promo singlo pavidalu buvo išleistas turbūt pats pakyliausias albumo kurinys The Cradle of Darkness.

Albumas Revolution kelia ypatingus sentimentus dėl savo istoriškai susiklosčiusios ideologinės pusės. Ši Dark istorija labai panaši į Paradise Lost etapą, kai jie su albumu One Second (1997) stačia galva nėrė į elektroninius eksperimentus, nors tuo metu visa death/doom ir gothic/doom scena buvo po jų kojomis. Drąsios naujų ir iki tol negirdėtų garsų paieškos yra viena iš labiausiai pagarbos nusipelnančių savybių, kuriomis gali pasižymėti geri muzikos kūrėjai. Dark neįgavo tokio plataus žinomumo, kaip žymieji britų eksperimentatoriai, tačiau pademonstravo tokį pat inovatyvų kūrybinį charakterį, nekopijuodami patys savęs, ar kitų. Dark nuolat ėjo į priekį, kaskart rizikingai kurdami kažką šviežio. Šie keli GUN Records albumai visada išliks gotikinio metalo inovatorių šlovės lentynoje. Revolution buvo trečiasis ir paskutini Dark albumas, po kurio grupė baigė savo gyvavimą, palikdami pramintą atradimų kelią naujiems revoliucionieriams.