Mirtis – tėra durys į dar baisesnį pasaulį. Ten nustojama kūno, ten gyvena žemėje sukurti košmarai…

Antanas Škėma

Saulės kapinės yra vienos seniausių Vilniaus kapinių, įkurtos kaip Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios parapinės kapinės ir pokaryje pervadintos pagal greta esančią gatvę. Šiose kapinėse XIXa. pradžioje laidojo parapijos priemiesčių gyventojus, o vėliau žmones, mirusius Antakalnio karo ligoninėje. XIXa. antroje pusėje atsirado išeimyninių laidojimo rūsių ir prabangių antkapinių paminklų, pastatytų turtingoms šeimoms ir įtakingiems žmonės, užėmusiems svarbias vietas krašto politikoje ir ekonomikoje. XXa. pradžioje kapinėse buvo laidojami įvairių luomų atstovai.


Ypatingos architektūrinės ir sakralinės reikšmės paminklas yra XXa. pradžioje kapinių gilumoje pastatyta Meištovičių (lenk. Meysztowiczowie) šeimos neo-gotikinė koplyčia-mauzoliejus. Koplyčia pietiniu fasadu remiasi į kalvos šlaitą, kurį iš abiejų jos pusių laiko atraminė siena su kapavietėmis joje. Memorialinė granito lenta pritvirtinta ant vakarinio fasado po langais.

XXa. pradžioje pastatyta neo-gotikinė Prisikėlimo koplyčia (Sidorovičių ir Zavišų giminių mauzoliejus). XIXa. antroje pusėje pastatyta klasicistinė Oginskių šeimos koplyčia. Kapinių centre stovi klasicistinė Šv.Vincento Pauliečio koplyčia, kurią 1811 pašventino Laterano kanauninkų vienuolis J.F.Slivinkis, todėl šie metai laikomi neoficialia kapinių įkūrimo data. Kapinių kompleksas įtrauktas į Nacionalinį kultūros vertybių registrą.

REQUIESCAT IN PACE