Anno MDCCCVIII

Nors oficiali Kalvarijos kapinių įkūrimo data yra 1808, rašytiniai šaltiniai žymi, kad laidoti šioje vietoje buvo pradėta jau XVIIIa. pabaigoje. Šios pačios seniausios kapinės Minske užima beveik 14 hektarų plotą ir turi maždaug 30 tūkstančių kapų. Kaip ir dauguma tokių kapinių, jos buvo įkurtos už miesto ribų ir tik Minskui plečiantis po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tapo meisto dalimi. Žymus baltarusių poetas ir publicistas Vladislavas Sirokomlė rašė: “Tai Minsko aristokratijos kapinės, esančios šiaurės rytuose, už trijų kilometrų nuo miesto sienos”. Iš tiesų, Kalvarijos kapinėse amžinojo atilsio atgulė daugybė pačių įtakingiausių Baltarusijos šeimų narių (Moniuškos, Januškevičiai, Rimaševskiai, Gaiduškevičiai, Poniatovskiai). Kai 1800 kapinės iš Karmelitų perėjo Pranciškonų ordino žinion, jose buvo laidojami tik katalikai, tačiau nuo 1830 buvo pradėta laidoti ir kitų religijų atstovus.

Kapinių centre stovi Šv. Kryžiaus atkūrimo bažnyčia. Pirmasis medinis pastatas, turėjęs du bokštus, iškilo XVIIIa. viduryje. 1841 seną pastatą pakeitė mūrinis neo-gotikinio stiliaus statinys. Tai buvo vienintelė veikianti katalikų bažnyčia Minske, tačiau 30-ųjų pabaigoje ji buvo uždaryta. Antrojo pasaulinio karo metu, kai didelė dalis Minsko buvo subomborduota, Kalvarijos kapinės ir jų bažnyčia liko sveikos. 60-aisiais visam kapinių kompleksui iškilo grėsmė būti nugriautam dėl ketinimų per teritoriją nutiesti dabartinės Kalvarijos gatvės atkarpą. Tačiau dėl didelio rezonanso visuomenėje bei katalikų spaudimo šios idėjos buvo atsisakyta ir nutiestas aplinkelis. 1980 Šv. Kryžiaus atkūrimo bažnyčia buvo vėl atidaryta, atrestauruota ir iki pat Sovietų sąjungos iširimo vėl tarnavo, kaip vienintelė katalikų šventykla mieste.

Be šalies aristokratų Kalvarijos kapinėse taip pat palaidoti Napoleono armijos kariai; Pirmojo pasaulinio karo austrų belaisviai; lenkų kariai, žuvę Lenkų-sovietų karo metu 1919-1920; sovietų kariai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu; maždaug 3000 žydų iš Minsko geto; revoliucinio teroro aukos. Kapinėse draudžiama laidoti nuo 1967, išskyrus artimų šeimos narių laidojimą esamose kapavietėse. 2001 Kalvarijos kapinės gavo istorinės-kultūrinės vertybės statusą, kaip tarptautinės reikšmės objektas.