Anno MDCCCI

Pietrytinėje Vilniaus dalyje, Ribiškių kalvyne 1801 įsteigtos Rasų kapinės yra vienos seniausių ir reikšmingiausių istorinių kapinių visoje šalyje. Dabar Senosios Rasos – garbingiausia laidojimo vieta Lietuvoje, kurioje ilsisi apie 600 kultūros ir meno veikėjų, taip pat daugiau nei 60 Vilniaus bei kitų universitetų profesorių ir mokslininkų. Iš pradžių vilniečiai šias kapines vadino Misionierių kapinėmis, nes jos priklausė Misionierių parapijai. Tačiau 1841 uždarius Misionierių bažnyčią, kapinėms prigijo Rasų pavadinimas, o 1844 jos buvo perduotos Šv. Jonų bažnyčiai. Kapinėse stovi net dvylika kultūros paminklais paskelbtų laidojimo koplyčių, iš kurių pastebimiausia – neogotikinio stiliaus Vileišių giminės koplyčia, kurią savo šeimos nariams pastatė inžinierius Petras Vileišis (1851-1926). Vieni gražiausių paminklų Rasų kapinėse yra angelai, puošiantys Izos Salmonovičuvnos (1877-1901) ir Vilniaus miesto kultūros mecenato Juozapo Montvilos (1850-1911) kapavietes.

Įsteigus Rasų kapines, jose buvo pastatyti du kolumbariumai, į kurių nišas dėdavo karstus, o išorinėje dalyje tvirtindavo paminklines lentas. 1937 ir 1957 abu kolumbariumai buvo nugriauti, o juose buvę palaikai perlaidoti netoliese. 1850 tarp buvusių kolumbariumų buvo pastatyta architekto Tomo Tišeckio (1824-1861) suprojektuota neogotikinė koplyčia. Joje buvo įrengti vargonai, stovėjo klausykla, kabėjo paveikslai, vaizdavę Išganytojo laidotuves, o po koplyčia įrengtas laidojimo rūsys. 1888 gydytojas Hilarijus Raduškevičius (m. 1990), kurio neo-gotikiniai rūmai Vilniuje vis dar stovi adresu Kalvarijų 1, šalia koplyčios pastatė mūrinę varpinę, kuri pakeitė medinę. Varpinės išorinėje sienoje įrengta paminklinė lenta su Raduškevičių šeimos herbu. 2019 lapkritį koplyčios viduje įrengtame kolumbariume buvo iškilmingai perlaidoti 1863–1864 sukilimo dalyviai bei vadai Konstantinas Kalinauskas (1838-1864) ir Zigmantas Sierakauskas (1826-1863). Atrestauruota koplyčia tapo vėl atvira lankymui.

Rasos yra turtingų, įtakingų ir ypatingai nusipelniusių žmonių kapinės, kuriose palaidoti tokie žymūs lietuvių, baltarusių ir lenkų veikėjai, kaip Lietuvos nepriklausomybės architektai – broliai Vileišiai, tautos patriarchas Jonas Basanavičius (1851-1927), Lietuvos konstitucinės teisės tėvas Mykolas Romeris (1880-1945), dailės ir muzikos genijus Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911), skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis (1877-1919), rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967), poetas Vladislovas Sirokomlė (1823-1862), advokatas Tadas Vrublevskis (1858-1925), įžymiausias Lietuvos klasicizmo dailininkas Pranciškus Smuglevičius (1745-1807), Paryžiuje miręs profesorius Joachimas Lelevelis (1786-1861), pagal testamentinę valią 1929 pervežtas iš Monmartro perlaidojimui Rasose, kur jam pastatytas biustas prie centrinės koplyčios bei daugelis kitų. Priešais pagrindinį kapinių įėjimą palaidoti 239 lenkų kariai, o memorialo centre 1936 buvo palaidota maršalo Juzefo Pilsudskio (1857-1935) širdis.


Ši apžvalga skiriama lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) atminimui.