Anno MDCCCI

Pirmosios įsteigtos už miesto ribų, pietrytinėje Vilniaus dalyje, Rasų kapinės šiuo metu yra vienos seniausių, didžiausių ir svarbiausių visoje šalyje. Dabar Senosios Rasos – reikšmingiausios istorinės kapinės ir garbingiausia palaidojimo vieta Lietuvoje. Iš pradžių vilniečiai jas vadino Misionierių kapinėmis, nes jos priklausė Misionierių parapijai. Tačiau 1841 uždarius Misionierių bažnyčią, kapinėms prigijo Rasų pavadinimas, o 1844 jos buvo perduotos Šv.Jonų bažnyčiai. Kapinėse stovi net dvylika kultūros paminklais paskelbtų laidojimo koplyčių, iš kurių pastebimiausia – neogotikinio stiliaus Vileišių giminės komplyčia, kurią pastatė inžinierius Petras Vileišis.

Įsteigus Rasų kapines, jose buvo pastatyti du kolumbariumai, į kurių nišas dėdavo karstus, o išorinėje dalyje tvirtindavo paminklines lentas. 1937 ir 1957 abu kolumbariumai buvo nugriauti, o juose buvę palaikai perlaidoti netoliese. 1850 tarp buvusių kolumbariumų buvo pastatyta architekto Tomo Tišeckio suprojektuota neogotikinė koplyčia. Joje buvo įrengti vargonai, stovėjo klausykla, kabėjo paveikslai, vaizdavę Išganytojo laidotuves, o po koplyčia įrengtas laidojimo rūsys. 1888 gydytojas Hilarijus Raduškevičius šalia koplyčios pastatė mūrinę varpinę, kuri pakeitė medinę. Varpinės išorinėje sienoje įrengta paminklinė lenta su Raduškevičių šeimos herbu. 2019 lapkritį koplyčios viduje įrengtame kolumbariume buvo iškilmingai perlaidoti 1863–1864 sukilimo dalyviai bei vadai K.Kalinauskas ir Z.Sierakauskas. Atretauruota koplyčia dabar yra atvira lankymui.

Rasos yra turtingų, įtakingų ir ypatingai nusipelniusių žmonių kapinės, kuriose palaidoti tokie žymūs lietuvių, baltarusių ir lenkų veikėjai, kaip Lietuvos nepriklausomybės architektai – broliai Vileišiai, tautos patriarchas J.Basanavičius, grafas E.Tiškevičius, tautininkas P.Višinskis, Lietuvos konstitucinės teisės tėvas M.Romeris, dailės ir muzikos genijus M.K.Čiurlionis, skulptorius ir architektas A.Vivulskis, rašytojas V.Mykolaitis-Putinas, poetas V.Sirokomlė, profesorius J.Lelevelis, advokatas T.Vrublevskis, didelis Vilniaus labdarys J.Montvila ir daugelis kitų. Priešais pagrindinį kapinių įėjimą palaidoti 239 lenkų kariai, o memorialo centre 1936 buvo palaidota maršalo J.Pilsudskio širdis.


Ši apžvalga skiriama lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) atminimui.