Šio albumo muzika skamba, kaip baimė – ji šiurpinanti, stipri ir įdvasinta; ypatingai praradimo ir mirties baimė

Fernando Ribeiro

Portugalija yra pakankamai egzotiška šalis sunkiosios scenos žemėlapyje, neturėjusi nei metalinės tradicijos, nei žinomų vardų šiame žanre. Tačiau 1992 Portugalijoje užgimė vienas mistinis kolektyvas, kurio vardas mums asociajuojasi ne tik su šia įdomia šalimi, bet su visu elitiniu gotikiniu metalu – Moonspell. Šie paslaptingi eksperimentalistai, žaibiškai įsiveržę į sunkiąją Europos sceną su melodingo folk/black metal albumu Wolfheart (1995), labai greitai persiorientavo į gotikinį metalą, jau po metų išleidę pribloškiantį Irreligious. Šis kultinis darbas savo inovatyviu skambesiu net keliais metais aplenkė kitus Europos gotikino metalo grandus ir iki šiol daugeliui klausytojų yra albumas numeris vienas šiame stiliuje. Praktiškai tris dešimtmečius siekiančioje Moonspell istorijoje apskritai nerasime nei vieno vienodai skambančio albumo, tačiau visus juos vienija subtilūs pietietiški muzikiniai motyvai ir gilūs bei prasmingi tekstai, paremti nacionaliniu folkloru, tamsiąja filosofija ir net portugalų poezija.

Keli švelnesni eksperimentai, sekę po dinamiškojo Irreligious, subrandino Moonspell apjungti savo agresyvią ir lyrišką puses į naują ir stiprų melancholiškos energijos užtaisą. Šio darbo rezultatu tapo 2003 rugsėjį išleistas šeštasis pilnaformatis albumas The Antodite, kuris tuo pačiu užbaigė dešimtmetį trukusią Moonspell bendradarbiavimo erą su Century Media. Kontraktas su šia leidybine įmone buvo Moonspell siekiamybė nuo pat grupės susibūrimo ir šiems staugiantiems pietietiškų stepių vilkams ne tik pavyko įgyvendinti savo svajonę, bet ir tapti pagrindine leiblo grupe ilgiems metams. 2002 sausį Moonspell kolektyvą paliko ilgametis bosistas Sergio Crestana, kurio vietą The Antidote įrašymo metu užėmė sesijinis bosistas Nicolas Etelavuori iš suomių Amorphis. Pastarųjų tėvynėje albumas ir buvo įrašytas, o jo prodiusavimu pasirūpino Hiili Hiilesmaa iš Finnvox studijos. Kurinys Everything Invaded buvo išleistas singlo pavidalu, o jo video klipas panaudotas portugalų režisieriaus Miguel Ángel Vivas trumpametražio siaubo filmo I’ll See You in My Dreams (2003) anonsui. Moonspell taip pat įrašė ir patį filmo garso takelį, kurio pagrindinis kurinys I’ll See You in My Dreams iš tikrųjų yra amerikiečių muzikanto Isham Jones 1924 kompozicijos, kuriai žodžius parašė jo tautietis Gustav Kahn, koveris. Singlą 300 kopijų tiražu vinilo pavidalu tik 2018 išleido Alma Mater Records. Tačiau įdomiausią The Antodote dalį sudaro ne kolaboracija su kino kūrėjais, o pati albumo koncepcija…

Ypatingai atsisveikinimo su Century Media progai buvo pasirinktas išskirtinis leidinio formatas – The Antidote yra ne paprastas albumas, o labai gerai apgalvotas, koncepcinis projektas su vienu iš ryškiausių portugalų rašytojų Jose Luís Peixoto. Moonspell kūryba visada turėjo labai stiprų literatūrinį polinkį, todėl buvo tik laiko klausimas, kada du geri draugai – Jose ir Fernando – susivienis bendram tikslui. Jose parašė novelę pavadinimu Antidoto, kurią į anglų kalbą išvertė kitas portugalų-amerikiečių rašytojas Richard Zenith, o grupės frontmenas Fernando Ribeiro panaudojo šiuos tekstus Moonspell albume. Kiekvienas muzikinis kurinys atitinka novelės skyrių, kiekvienas iš kurių savo istorija papildo atitinkamos dainos tekstą. Century Media, savo ruožtu, 2000 sužymėtų kopijų tiražu išleido specialią albumo versiją Edição Especial Antídot, kurią sudaro išskirtinio dizaino dėžutė su Moonspell kompaktiniu disku ir Jose Peixoto knyga. Žaibiškai išparduotas ir ypatingą kolekcinę vertę įgijęs leidinys, dabar yra itin retas ir įkainojamas dešimteriopa suma, palyginus su pradine. Tiesa, kitoje specialioje albumo versijoje knygą Antidoto galima rasti elektroniniu formatu pačiame kompaktiniame diske.

Albume The Antidote atskiro dėmesio nusipelno būgninko Miguel Gaspar, scenoje žinomo tiesiog Mike vardu, originalus atlikimas. Šis savo išskirtinį stilių turintis muzikantas, labai mėgsta etninį perkusijos skambesį originaliai derinti su death metal mokykla ir pats save vadina world muzikos metalo būgninku. Mikas tikrai nejaučia nei energijos, nei fantazijos stokos, kas liečia jo darbą ir yra tikras nuotaikos kūrimo meistras. Pietietiško tribal stiliaus būgnai albume nuolat pabrėžia klausytoją persekiojantį pirminės baimės pojūtį. O kaip priešnuodis baimei albume The Antidote veikia tiesiog beprotiškos gitaros virtuozo Ricardo Amorim solo partijos. Joms skambant atrodo, jog šio gitaristo stygos tuoj tuoj užsidegs svilinančioje Portugalijos saulės kaitroje. Išradingumu neatsilieka ir klavišininkas Pedro Paixão, kurio stilius nuo kitų klavišininkų skiriasi tuo, kad savo instrumentu Pedro pirmiausiai kuria ne melodiją, o atmosferą. Ir žinoma, pagrindinį vaidmenį šioje talentų komandoje atlieka pats tamsos genijus, visų melancholiškų, paslaptingų ir geidulingų Moonspell tekstų autorius – Fernando Ribeiro, nepaliaujantis mus stebinti savo išskirtinėmis ir plačiomis vokalo galimybėmis.

Moonspell stilių sunku vienareikšmiškai apibrėžti, tačiau albumai Irreligious ir The Antidote yra vieni progresyviausių visoje gotikinio metalo istorijoje. Šiuo metu Moonspell Portugalijoje pardavimų atžvilgiu jau yra auksinį statusą pelniusi grupė, tačiau jie kilo iš pogrindžio ir nori jame likti, nes niekada nesistengia savo muzikoje siūlyti pramogos.  Šie išrandingi portugalai iki šiol kuria labai galingą ir dvasingą muziką. Moonspell gotikinis metalas – tai ne klavišinių melodijos ar moteriškas vokalas, o gilūs tekstai, sudėtingos kompozicijų struktūros ir svarbiausia – ypatingas jėgos ir lyriškumo balansas, neleidžiantis Moonspell skambesiui peržengti didingumo ir pajuokos ribos, kuri šiame stiliuje yra itin plona. Moonspell – tai kultas. The Antidote – tai galinga ir tamsi pietietiška gotika šiltoms vasaros naktims!