Neverta mūsų lyginti su kitomis gotikinio metalo grupėmis, nes esame daug sunkesni, tačiau šis albumas įtvirtins mus, kaip vieną iš lyderiaujančių aktų šioje scenoje...

Ronny Thorsen

Kiek atokiau nuo pagrindinio kontingento, kuris formavosi aplink Stavangerį, Norvegijos pietryčiuose įsikūrusiame Kristiansando mieste, keli rimti vyrukai 1994 susibūrė į grupę ir pradėjo groti labai originalų bei ekstremalų dark/death’ą. Nusistovėjusį formacijos, pasivadinusios Trail of Tears, sąstatą sudarė gitaristai Terje Heiseldal ir Runar Hansen, bosistas Kjell Rune Hagen, būgninkas Jonathan Alejandro Perez, klavišininkas Frank-Roald Hagen ir vokalistas Ronny Thorsen. 1997 grupė išleido demo When Silence Cries, po kurio sulaukė kelių kontraktinių pasiulymų ir pasirašė sutartį dviems albumams su olandų DSFA Records. 1998 buvo išleistas debiutinis pilnaformatis Disclosure in Red, kuriame vokalą taip pat atliko sopranas Helena Iren Michaelsen. 1999 Trail of Tears leidosi į turą po Europą su tamsiuoju Napalm Records desantu, sudarytu iš TristaniaThe Sins of thy Beloved ir prigotintų švedų melodic black’erių Siebenbürgen. Po antrojo albumo Profoundemonium (2000) Helena paliko Trail of Tears, o vietoj jos prie kolektyvo prisijungė jauna sodraus balso savininkė Cathrine Paulsen.

Buvo akivaizdu, kokią mokyklą iš principo atstovauja Trail of Tears, tad tai pastebėję Napalm Records, suvokė šios komandos potencialą po savo globa ir 2001 pasiūlė norvegams kontraktą net trims albumams. Šio bendradarbiavimo rezultatas iš karto viršijo lūkesčius, kai 2002 rugsėjį pasaulį išvydo Trail of Tears albumas A New Dimension of Might, kurį prodiusavo seniai savo nenuginčijamą reputaciją užtvirtinęs Terje Refsnes. Ši bomba savo dinamika ir išradingumu pratęsė geriausias stiliaus diktatorių Tristania tradicijas. Pastariesiems Ronny Thorsen padėjo įrašyti albumą World of Glass (2001), kai po Morteno Velando išėjimo grupėje nebebuvo kam riaumoti ir grįžo pasisėmęs gerų idėjų. Terje Refsnes, savo ruožtu, sugebėjo kiekvienai pas jį prodiusuojamai grupei suteikti unikalų skambesį, tad A New Dimension of Might gavosi dar agresyvesnis ir teatrališkesnis. Albumas taip pat pasižymi itin švaria ir skaidria garso produkcija, būdinga visiems Terje prodiusuotiems darbams.

Platus Cathrine Paulsen balso diapazonas stipriai pagyvino Trail of Tears muziką. Išskirtinis šios daininkės balsas puikiai dera prie teatrališko A New Dimension of Might skambesio. Ronny Thorsen be šiurkštaus vokalo albume puikiai dainuoja ir švariu balsu, o jam pritaria baritonas iš Green Carnation Kjetil Nordhus, taip pat kilęs iš Kristiansando. Vėlesniuose albumuose Kjetilas laikinai pakeitė Catherine pilnu etatu, kol ši sugrįžo į grupę 2009, o nuo 2009 jis yra Tristania vokalistas. Vyriškas choras, kurį Terje Refsnes subūrė ir įrašė savo studijoje Marselyje, skirtingai nuo kitų panašių darbų albume A New Dimension of Might labiau funkcionuoja kaip garso efektai nei palaiko kompozicijų struktūrą. Ribota albumo versija turi netikėtą amerikiečių Faith No More kūrinio Caffeine koverį. Šiuo netipišku pasirinkimu Trail of Tears norėjo nustebinti klausytojus ir prodyti, jog neverta griežtai prisirišti prie vieno stiliaus.

Grupės lyderis Ronny Thorsen bei muzikos autoriai Runar Hansen ir Frank-Roald Hagen sukūrė išskirtinį Trail of Tears identitetą, paremtą jų firminiu elementu – unikaliu ir neapibrėžtu dark metal stiliumi, kurį kiekviena grupė traktuoja savaip. Tuo pačiu Trail of Tears buvo labai įvairialypiai, pradėję nuo death, o vėliau eksperimentavę iki simfoninio ir progresyvaus metalo priemaišų. Tačiau A New Dimension of Might grupės diskografijoje yra išskirtinis grynakraujo norvegiško gotikinio metalo albumas, patenkantis į Napalm Records ir Terje Refsnes aukso fondą. Būtent šis Trail of Tears darbas yra lygiavertis tokiems kultiniams savo tautiečių albumams, kaip Beyond the Veil, World of Glass, At Sixes and SevensPerpetual Desolation ir panašiems. A New Dimension of Might – tai pats agresyviausias ir tamsiausias gyvenimo teatras, kada nors aplankęs mūsų vaizduotę ir pasiekęs mūsų ausis.