Leidėjas: GS Productions
Metai: 2021
Formatas: CD-Digipak
Prodiuseris: Piotr Kolleck
Trukmė: 46:05

1. Dead Earth (4:14)
2. Mortal (4:12)
3. Uriel (4:17)
4. Diabolical (6:09)
5. From There (4:12)
6. Human Race (3:34)
7. Ikar (4:05)
8. Mhrook (5:34)
9. My Sorrow (4:18)
10. Who You Are (5:30)

Ar mes atmerkėme savo akis per vėlai, kad suprastume?…

Piotr Kolleck

Tai nebuvo laukimas – Uriel tapo šokiruojančia staigmena, netikėtai pasiekusia mus 2021 gegužę. Galimybė išgirsti naują visiškai bekompromisio gotikinio metalo albumą trečiajame šio katastasinio amžiaus dešimtmetyje – velniškai jaudinanti akimirka, kuria sunku patikėti. Niekas nenumanė apie Piotro Kolleckio planus atkurti devyniasdešimtųjų Lenkijos gotikinės scenos pasididžiavimą Tower. Nors paties muzikanto galvoje slaptos sugrįžimo mintys sukosi visus du dešimtmečius, suburti senosios komandos ar pritraukti naujų bendraminčių jam nepavyko. Piotras nusprendė pasinaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamais privalumais ir pagaliau viską padaryti pats – sukurti albumą, kurio norėjo visą gyvenimą. Dabar Tower yra studijinis vieno žmogaus projektas. Tiesa, Piotrui prie mikrofono talkino dvi sesijines vokalistes: žavaus balso savininkė Liv Kari ir pati tamsos karalienė – kultinės aštuoniasdešimtųjų Amerikos death roko grupės Christian Death vokalistė Eva Ortiz.

Realizuoti šią Tower reinkarnaciją Kolleckiui padėjo nuo 2013 gyvuojanti rusų leidybinė įmonė GS Productions, kuri ne tik išleido Uriel, bet ir perleido visus tris senuosius Tower pilnaformačius: The Swan Princess (1998), Mercury (1999) ir įrašytą, tačiau niekad oficialiai neišleistą Raven (2000). Visi trys diskai prieinami ir specialiame rinkinyje, pavadintame Trilogy. Ribotą albumo Uriel tiražą su autoriaus parašais Europoje platina žymiausi lenkų pogrindžio aktyvistai Witching Hour Productions. Geografinė Lenkijos padėtis tarp Vakarų ir Šiaurės Europos puikiai atspindi dviejų stiprių gotikinio metalo mokyklų, vyravusių du tūkstantųjų pradžioje, įtaką naujajame Tower albume. Jis persmelktas rytietiškais oriental motyvais, kadaise populiariais vokiškoje scenoje ir modernizuotas norvegiškai scenai būdingu industrial’u, kuris kontrastingai dera su klavišiniais ir violančelėmis. Galingus būgnų blast-beat’us nuolat lydi tribal stiliaus perkusija. Žinoma, tokia muzikinė kryptis yra daug pranašesnė už tragiškai nuobodžias folko dūdeles, skambėjusias The Swan Princess.

Uriel stipriai lenkia ankstyvąją Tower kūrybą ne tik savo garso gamyba bei išbaigtumu, bet ir savo energija bei žinia klausytojams. Tai labai sąžiningai atliktas darbas – albumas nušlifuotas iki smulkmenų ir tai labai gerai jaučiasi. Tiesą sakant, Uriel miksas, kurį padarė rusų prodiuseris Anton Shafarostov, tiesiog atima žadą. Jis pilnas nerimastingą, baugią, mistišką ir svajingą atmosferą kuriančių garsų – pavojaus pranešimų, raganiškų šnabzdesių, dramatiškų rečitatyvų, vaikų juoko ir klyksmo… Šis albumas prisotintas gana skirtingais jausmais, tačiau turi labai harmoningą dvasią, kuri spinduliuoja tiesą ir vidinio pabudimo jausmą. Jis atspindi realybę, kurioje mes dabar gyvename ir kurioje stengiamės atrasti save iš naujo. Mes naikiname grožį, prarandame pagrabą ir iškeičiame meilę į naudą bei pelną. Uriel kvestionuoja visą šį blogį, kurį žmonės daro planetai bei sau patiems ir siūlo rinktis nuoširdesnę alternatyvą, kol dar yra vilties. Nors žmogus iš prigimties yra žiauri ir nerūpestinga būtybė, kitą vertus – yra protingas ir gali išprikti savo kaltę prieš pasaulį.

Uriel yra istorinis sugrįžimas ir viskas, ko galima norėti iš tikro gotikinio metalo albumo, kuriame originaliai persipina death metalas ir tamsus industrinis orientalizmas. Jis kontrastingas, sunkus, dinamiškas, estetiškas ir prasmingas. Ekologinis ir socialinis Uriel manifestas įspėja žmoniją ir padeda suprasti tikrąją dalykų, kuriuos reikia saugoti bei puoselėti, vertę. Tai arkangelo Urielio, palaidojusio Adomą, lydėjusio Enochą klajonėse po dangų bei pragarą, įspėjusio Nojų apie tvaną ir atskleidusio Ezdrai visatos sukūrimo paslaptis, himnai bei giesmės. Tai garsai, lydėsiantys šio Dievo ugnies ir visų šviesulių vadovo paskutinį apsireiškimą žmonėms. Tai muzika, kuri leis mums šypsotis, stebint apokaliptinę žmonijos naktį per pasaulio pabaigą. Jeigu tamsiojoje scenoje kada nors dar gims kitas utopinis opusas, kuris bus panašaus meistriškumo, kaip Uriel – jo laukti yra verta nors ir dar du dešimtmečius.