1 Sam 8,12 – Tada Saliamonas ištarė: Viešpats pasirinko gyventi neperžvelgiamoje tamsoje.

Legendinį australų projektą Virgin Black visada gaubė paslapties aureolė. Sudėtingi dvasiniai pranešimai, siunčiami per dar sudėtingesnę simfonijos, doom’o ir… gedulo sintezę jų muzikoje, buvo sunkiai suvokiami ir skirti tikrai ne kiekvieno ausims. Virgin Black galima vadinti Rowan London (vokalas, klavišiniai) ir Samantha Escarbe (gitara) tvariniu. Samantha turėjo gilią norimos kurti muzikos viziją ir jau buvo pradėjusi rašyti dainas būsimai grupei, kurią ketino suburti, kai susikirto jos ir Rowano keliai. Dvi unikalios asmenybės netruko suprasti, kad juos į priekį veda noras įgyvendinti tas pačias muzikines idėjas, todėl apjungė savo kūrybines galias bendram tikslui ir šia stipria sąjunga didžiuojasi iki šiol. Pilnas grupės sąstatas susiformavo, kai prie dueto prisijungė antras gitaristas Craig Edis, būgnininkas Dino Cielo ir bosistas Ian Miller. 1995 kolektyvas kasetės pavidalu išleido keturių dainų demo, kuris vadinosi taip pat, kaip ir grupė. Tai buvo pirmas kartas, kai tamsioji scena išgirdo Virgin Black, o po 1998 išleisto mini albumo Trance grupė tapo žinoma tarptautiniu mastu.

Apšilę balso ir gitarų stygas, 2000 Virgin Black sudrebino tamsiąją sceną brandžiu operos šedevru Sombre Romantic, kurį įrašė, suprodiusavo ir išleido savo lėšomis. Būdami dideliais individualistais, Samantha ir Rowanas turėjo labai specifinę kiekvienos smulkios albumo detalės viziją ir įdėjo daug pastangų, kad pasiektų norimą skambesį, į kurį neturėjo kištis kiti prodiuseriai. Šis nepriklausomas leidinys dabar yra ypatingai sunkiai gaunamas, kadangi yra įgijęs kolekcinę vertę. Debiutinis pilnaformatis iškart sulaukė didelio susidomėjimo bei labai palankių vertinimų iš muzikos kritikų. 2001 Virgin Black gavo leidybinį pasiūlymą iš vokiečių Massacre Records ir perleido Sombre Romantic Europoje, o dar po metų pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su The End Records, kurie taip pat perleido albumą Amerikoje. Po debiutinio albumo pasirodymo neeilinį Rowano talentą pastebėjo žymus operinio vokalo dėstytojas, mokęsis bei dainavęs kartu su Luciano Pavarotti ir pradėjo profesionaliai dirbti su Rowano balsu.

Virgin Black patvirtina tautiečių Avrigus nuogastavimus dėl to, kad tamsioji scena Australijoje labai maža ir silpna. Nežiūrint į tai, nuo pat įkūrimo pradžios, grupė intensyviai koncertavo gimtajame kontinente, o po antrojo albumo Elegent… and Dying (2003) išleidimo leidosi į koncertinį turą po Europą ir Ameriką. Virgin Black yra žinomi dėl mokėjimo išradingai interpretuoti tam tikras savo kūrinių dalis, pritaikant jas gyvam atlikimui, todėl koncertų metu grupės skambesys tikrai nukelia klausytojus į kitus išmatavimus. Žmonių, girdėjusių Virgin Balck gyvai, atsiliepimai, teigiantys, jog Sombre Romantic įrašai atspindi gyvo grupės skambesio atmosferą, apvertė aukštyn kojom dėsnį, jog neo-klasikinio stiliaus elementais praturtintą muziką per sudėtinga deramai sugroti gyvai. Nors pati grupė stovėjo vienoje scenoje su tokiais doom grandais, kaip Cathedral, Opeth ir Paradise Lost, įsimintinesniais laiko smulkesnius renginius, kurių metu galėdavo pilnai atverti savo sielą artimesniam klausytojų ratui.

Dievas, tamsa, sielvartas, viltis, jos praradimas ir mirtis – visa tai yra ne tik Sombre Romantic, bet ir visų kitų Virgin Black albumų tekstuose. Šie dievobaimingi australai dažnai laikomi krikščioniška grupe, tačiau jų krikščionybę iš tikrųjų reikėtų praplėsti iki agnosticizmo. Nors Virgin Black nariai tvirtai tiki pagrindiniais krikščionybės idealais, tuo pačiu jie nuolat skęsta dieviškosios tiesos paieškose. Apie Dievą dainuoja daug gothic/doom kolektyvų, tačiau jų gvildenamose temose Dievas žmogų apleidžia. Pas Virgin Black viskas kitaip – jų krikščioniškas Dievas yra tamsus ir jeigu jis negali būti mūsų tamsos Dievu, tada Jis išvis yra beprasmis. Žmogaus gyvenimas yra pilnas tragedijos, tačiau Virgin Black tiki, kad viltis gali ištraukti žmogų iš bet kokio dvasinio nuosmukio. Žmonijos viltis yra pagrindinė jų tamsiųjų psalmių žinutė klausytojui. Tuo pačiu Virgin Black skatina žmones atsimerkti prieš religinį melą ir būti sąžiningiems ne tik su savimi, bet ir su pačiu Dievu.

Skirtingos žmonių kartos nuolat stebėjo įvairias šlykštaus religinio teroro apraiškas. Skaudu matyti veidmainišką prisidengimą Dievo vardu ir iškreiptą jo interpretavimą vardan religinių institucijų valdžios ir praturtėjimo. Dabar žmonėms sunku surasti tiesą, nes ją jau seniai iškreipė religija. Virgin Black skatina savo klausytojus atrasti neiškraipytą, tyrą ir nepakeičiamą Dievo grožį, kuris yra labai toli nuo to, kurį apibūdina ir pateikia religija. Virgin Black kūryboje atsispindi idėja, jog Dievas yra pats didingiausias menininkas, o mes turėtume drąsiai bei nevaržomai tirti ir gilintis į tai, kas būdinga tikrajai jo prigimčiai. Ir žinote, nors norėdamas pabūti arčiau Dievo aš klausau ne Virgin Black Requiem mišių trilogijos (apie kurią, galbūt, kada nors irgi pašnekėsime), o neortodoksinės Батюшка Liturgijos, visgi lenkiu galvą prieš Samanthą Escarbe ir Rowaną Londoną už tai, kad jie suvokia skirtumą tarp šio žmonių “patobulinto” pasaulio ir tikrojo Tiesos pasaulio, kuris egzistuoja nepriklausomai nuo to, kokiu aklu melu žmonija jį bando perpildyti ir užgožti.