Gotikinė kultūra stipriai transformavosi XXI amžiaus realijose ir dabar egzistuoja ten, kur anksčiau net nesitikėjome. Skirtinguose pasaulio kraštuose joje adaptuojasi tokie modernus reiškiniai, kaip technologijos ir šiuolaikinės mados. Tamsusis distopinis futurizmas tapo mūsų patrauklia ateitimi, kuri jau čia pat. Tačiau kultūrinė adaptacija prie šio amžiaus ne tik davė, bet ir atėmė. Šiame dekadentiniame sintetinių garsų ir lengvabūdiškų meninių išraiškų amžiuje esame priversti vertinti nekomercinio ir nenuvalkioto kūrybiškumo trupinius, kuriuos gauname pastaruoju metu.

Žmogus gyvas tol, kol jaučia įkvėpimą, todėl turėjome praregėti tamsoje, kai nebematėme prasmingo įkvėpimo šviesoje. Šviesa šiandien yra bevertės reklamos, aklo tikėjimo ir manipuliacijos žmonių protais sinonimas. Mūsų tamsa stoja į kovą su šiuo paviršutiniškumo kultu, atstovaudama tyrumą, individualumą, sąmoningumą ir laisvą valią. Mes, kaip kolektyvinė ideologija, esame visur: visuose kontinentuose, visose šalyse, visuose miestuose. Mes priklausome tai pačiai kultūrai, bet nepriklausome nuo rasės, tautybės, lyties ir amžiaus. Mes vis dar rengiamės juodai, tačiau dabar vienas kitą atpažįstame iš žvilgsnio, o ne iš rūbų. Likę iš mūsų supranta, kad yra kažkas daugiau nei tik estetika. Mes norime įgyti gilesnį tamsiosios kultūrinės ideologijos suvokimą.

Mes gyvename įprastą pasaulietinį gyvenimą dieną, bet mūsų sielos manifestuoja naktį. Naktį mes matome dalykus, kurie dieną tiesiog neegzistuoja. Mes garbiname ne dievus, o kitų žmonių genialumą ir žavimės virtuozais, kurie tūkstantmečių sandūroje neieškojo lengvų išraiškos būdų. Mūsų ausyse naktimis skamba šedevrai, kokių anksčiau niekas ne tik negirdėjo, bet ir neįsivaizdavo, kad tokie garsai apskritai gali egzistuoti. Jie stebina mūsų vaizduotę ir glumina mūsų protus jau dešimtmečiais. Šie tamsos opusai tarnauja mums, kaip prieinamiausias būdas pažinti intelektualų metafizinį pasaulį. Mes kuriame garsą iš tamsos. Mes sukūrėme gyvenimą iš mirties.